Kuo prasideda dvidešimt šeštasis laisvės pavasaris, kovo 11-sios rytas? Gal nuo pirmojo dangaus spalvos gležno žiedelio šypsenos, nuo vėliavos iškėlimo prie kiekvieno namo. Nuo tautinės giesmės ar Šv. Mišių už tautos didvyrius, kurie kovojo už Lietuvos laisvę.

Šią lietuvių tautai ypatingą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo rytą tikintieji rinkosi į Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčią išpuoštą tautiniais ženklais Šv. Mišioms, kuriose dalyvavo jaunieji šauliai, parapijos tikintieji, svečiai.

TS - LKD nariai atnašavo gėlės ir žvakelės, kurios po Šv. Mišių buvo nuneštos ant signataro Povilo Aksomaičio kapo.

Po Šv. Mišių visi sugiedojo lietuvių tautos himną. Dalijosi tų pirmųjų Nepriklausomybės dienų įspūdžiais. Prisiminė bendražygius, visų drąsą, vieningumą, be kurių būtų sunkiai pasiekiama laisvė. Atmintyje atgijo dainuotos dainos, degantys laužai, iš širdies besiveržiančios eilės. Atmintis išlieka ją perduodant jaunajai kartai.

***

Tegul visas pasaulis girdi –

Mes vėl Nepriklausomi!

Mūs Vėliava, Vytis, Himnas,

Kalba, Žemė, Laisvė-

Gyvi!

Veriasi durys bažnyčių.

Dar vieno drįstu

Paprašyti –

Dievo Vardą

Raide didžiąja

Rašyki.

Genė Sereikienė