Atidavęs gražiausias spalvas tyliai miršta ruduo. Vėlinių laikas. Visi skubame į išėjusiųjų miestus nusėtus kryžiais, gėlių žiedais ir žvakelių liepsnelėmis.

Visų Šventųjų dieną nuo Kėdainių šv. Jurgio bažnyčios pajudėjo tikinčiųjų eisena: adoruotojos, Marijos legiono maldininkės, Caritas. Nešini kryžiumi, bažnytinėmis vėliavomis, su Rožyno malda lūpose tikintieji ėjo link Kauno kapinių, kur jų jau laukė susirinkę mirusiųjų artimieji ir Kėdainių šv. Jurgio bažnyčios klebonas Artūras Stanevičius prie balta staltiese užtiesto stalo, pasirengęs aukoti Šv. Mišias.

Kaip ir kasmet prie Tremtinių kryžiaus Šv. Mišias už čia palaidotus žmones aukojo klebonas Artūras Stanevičius. Giedojo šv. Jurgio bažnyčios choras vadovaujamas Aušros Giedrienės. Visuotinėje maldoje prisiminėme tremtinius ir visus kovojusius už Lietuvos laisvę.

Kėdainių krašto literatų sambūrio literatės su eilėraščių posmais ir uždegtomis žvakelėmis rankose jungėmės į literatūrinį montažą „Vėjų pagairėj uždekim žvakutę“. Savo eiles bei maldas skyrėme žemės keleiviams  ir visiems anapilin išėjusiems. Eilėse ir maldose prisiminėme išėjusius Kėdainių krašto literatus. Prie Tremtinių kryžiaus padėjome atsineštas žvakeles. Tyli rudens diena kvietė susimąstymui, įsiklausymui į savo širdį ir maldai.

Klebonas Artūras Stanevičius dėkojo visiems savo pagalbininkams, kurie prisidėjo prie mirusiųjų paminėjimo: šv. Jurgio bažnyčios chorui vadovaujamam Aušros Giedrienės, Kėdainių kultūros centrui, Marijos legionui, Caritui, Gyvojo Rožyno kalbėtojoms ir jų vadovėms, patarnautojams bei adoruotojoms.

***
Baltos lelijos

Glaudės prie

Žemės,

Taip Toli nuo

Tavo širdies...

Lijo,

Be perstojo lijo...

Guoteliai žvakių

Gūžėsi

Nuo tokios

Liūties.

Giedojom „Marija“

Būreliais sustoję -

Po du,

Po keturis,

Išsimėtę

Po tris.

Girdėjau

Tik giesmę

Ir lietų...

Tyliai meldės širdis...

Kol dega

Žvakės

Aplenks užmarštis.

                                                                            Genė Sereikienė

           Nuotraukos ir eilės straipsnio autorės