į pradžią turinys susisiekite







Informacija » Naujienų archyvas
spausdinti
Sekminių iškilmė

Bažnyčios gimtadienis

 

Šventosios Dvasios atsiuntimo apaštalams ir Bažnyčios gimimo dieną žemė išskleidė pačius gražiausius savo pievų ir laukų žiedus. Švente džiaugiasi žemė, laimingas dangus. Šventoji Dvasia - galinga jėga stiprinanti mūsų tikėjimą, puoselėjanti tarpusavio vienybę ir meilę. Žinome, koks trapus yra žmogus, bet kartais labai trapus būna ir mūsų tikėjimas, kurį užgožia ir silpnina žemiški rūpesčiai atitolinantys mus nuo Dievo.

Tikėjimui reikia nuolatinio vidinio šventėjimo.. Šventosios Dvasios mes prašome dvasinių dovanų: maldingumo, tvirtumo, pažinimo, supratimo, patarimo, išminties, šventosios baimės Dvasios ir Šventoji Dvasia mums tas dovanas teikia nuskaidrindama mūsų sielas.

Sekminių dieną klebonas pakvietė visus tikinčiuosius pasimelsti už Bažnyčios vienybė ir stiprybę.

 

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos paminėjimas

 

Sekminių dieną Šv. Mišiose, kurias aukojo klebonas Artūras Stanevičius meldėmės ir už partizanus, karius, kovotojus paaukojusius savo gyvybes už Lietuvos laisvę, Kėdainių P. Lukšio šaulių kuopą ir jų vadę Kristiną Župerkienę. Prie altoriaus pagarbiai buvo atnešta šaulių kuopos vėliava, kurią šauliai pastatė šalia Lietuvos Trispalvės. Čia pat palaiminimui atneštos ir sustatytos žvakelės ir gėlės, kurios bus padėtos kovotojų amžino poilsio vietose. Po Šv. Mišių drauge su šauliais sugiedojome Lietuvos himną.

 

Ar girdi mane !?(Poezijos pavasario šventė)

 

Meldėmės ir už Poezijos pavasario poetus. Po Šv. Mišių prabilo poetai: Violeta Šoblinskaitė, Gasparas Aleksa, Aivaras Veiknys ir Tadas Žvirinskis. Poetų eiles skaitė ir aktorius Andrius Bialobžeskis. Klebonui pristačius poetus bažnyčioje buvo pagarbi valanda skirta poetiniam žodžiui.

Visi susidomėję klausėmės poezijos. Bažnyčioje pasigirdo visus nustebinęs klausimas: „Ar girdi mane?“ - klausė poetė Violeta Šoblinskaitė. Tokiu pat šauksmu poetei antrino Gasparas Aleksa: „O tu mane, ar girdi?“

Bažnyčioje nuvilnijo juokas. Klausimai buvo dar ir dar kartą pakartoti. Poetai pateikė tokią poetinę improvizuotą savo išmonę paskanintą humoru.. Iš tiesų ar begirdi žmogus žmogų. Nuolatinio skubėjimo genami prabėgame vienas pro kitą tarsi prasilenkiantys greitaeigiai traukiniai. Negirdime ne todėl, kad negirdėtume. Negirdime todėl, kad nebenorime girdėti. Ar girdime poeziją? Ar sustojame jos įsiklausyti? Ar įsileidžiame ją į savo širdį? Kartais poezijai reikia tylos adoracijos. Tą akimirką verta buvo susimąstyti apie tai. Į klausimą „Ar girdi mane?“ - norėjosi atliepti, -  įsiklausyk, aš tavo eilėraštis. Kiekvienas klausytojas ar žiūrovas autoriaus meninę išraišką suvokia įvairiai.

Graži literatūrinė akimirka sukvietė pilną bažnyčią poezijos mėgėjų. Ragavome Poezijos pavasario tortą paskanintą poezija, gėrėme poezijos šaltinio vandenį pagardinta citrina.

Pasigėrėjome Kėdainių bendruomenės socialinio centro socialinių paslaugų gavėjų odos darbų paroda „Odos žydėjimas", kuri eksponuojama bažnyčioje.

Įmonės „Laumetris“ vienas vadovų Jonas Putna drauge su žmona dalijo poetams stiklo taures puoštas metalo žiedais. Vandenį gėrėme iš labai įdomaus indo kaustyto metalu taip pat „Laumetrio“ pagaminto. Svečiai pasirašė bažnyčios svečių knygoje.

Tokia ta Sekminių diena talpinusi savyje maldą, draugiškumą, atvėrusi kūrybos versmes.

Genė Sereikienė

Nuotraukos straipsnio autorės ir Vikos Makaveckienės