Informacija » Naujienų archyvas spausdinti
Šventos Mišios už Lietuvos karį savanorį Povilą Lukšį

Lietuvos laisvės 100  metų sukaktyje yra prisimenami ir pagerbiami kovotojai už Lietuvos laisvę.

Vasario 8 dieną į Kėdainių šv. Jurgio bažnyčią rinkosi Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Pavolis, Kėdainių savivaldybės Švietimo ir kultūros vyr. specialistas Rytas Tamašauskas šauliai vedini vadės Kristinos Župerkienės, jaunimas, parapijos bendruomenė. Dalyvavo Kauno šaulių rinktinės vadas Vytautas Žimančius, Vilainių seniūnas Antanas Brūžas, Vilainių m/d ,,Obelėlė“ direktorė Renata Zigmantavičienė. Šv. Mišias aukojo klebonas Artūras Stanevičius.

Pamoksle klebonas kalbėjo: „jei nebūtų buvę laisvės kovotojų už kuriuos dabar meldžiamės šiandieną nešvęstume Lietuvos laisvės 100 – mečio.“

Visuotinėje maldoje meldėmės prašydami Dievo, kad apsaugotų mūsų sielas nuo tuštumos šešėlių ir abejingumo, kad globotų mūsų jaunimą stiprintų jų tikėjimą ir viltį, sužadintų jiems troškimą giliau pažinti savo tautos praeitį, gerbti tautos didvyrius, išsaugoti kovų dalyvių, tautos didvyrių atminimą.

Prašėme Šventosios Dvasios dovanų Kėdainių Povilo Lukšio šaulių kuopai, kad jie būtų tvirti patriotizmo tradicijų puoselėtojai, kad Dievo palaima lydėtų kiekvieną garbingai savo Tėvynei tarnaujantį karį, šaulį, savanorį.

Meldėme amžinos ramybės savanoriui Povilui Lukšiui ir visiems mūsų broliams ir sesėms kritusiems už Tėvynę Lietuvą ir mūsų visų laisvę.

Visuotinę maldą skaitė Kėdainių Povilo Lukšio šaulių kuopos vadė Kristina Župerkienė.

Jaunieji šauliai atnašavo gėles ir žvakeles, kurios bus padėtos ant Povilo Lukšio kapo ir prie paminklo jo žūties vietoje Taučiūnuose. Atnašavome šaulių skiriamuosius ženklus, kurie bus įteikti jauniesiems šauliams prie Povilo Lukšio paminklo.

Atnašaudami Ostiją ir vyną dėkojome Viešpačiui už visas mums suteiktas gėrybes ir už tautai padovanotą laisvę.

Po Šv. Mišių autobusu vykome į Taučiūnus prie vieno svarbiausio Nepriklausomybės kovų bei Laisvės atgavimo simbolio savanorio Povilo Lukšio paminklo jo žūties vietoje. Čia buvo padėtos gėlės prie paminklo, kalbėjo Kauno šaulių rinktinės vadas Vytautas Žimančius, jauniesiems šauliams buvo įteikti garbingi šaulių ženklai ir priimta jų priesaika pabučiavus Lietuvos vėliavą. Klebonas Artūras Stanevičius pradėjo giedoti tautinę giesmę, prie kurio prisijungė visi minėjimo dalyviai. Savanorio garbei prie paminklo Taučiūnuose nuaidėjo šautuvų salvės.

Po to vykome į Dotnuvos kapines prie Povilo Lukšio kapo, kur taip pat buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakelės. Klebonas Artūras Stanevičius pakvietė visus sugiedoti „Viešpaties Angelą“. Iš kapinių važiavome į Vilainių kultūros centrą, kur vyko koncertas skirtas Lietuvos savanorio Povilo Lukšio garbei. Koncerto programoje dalyvavo ir Vilainių m/d „Obelėlė“.       

Genė Sereikienė

 

 

 

ISTORIJA

 

„1919 m. vasario 9 d. kautynėse su rusų raudonąja armija čia žuvo kareivis Povilas Lukšys – pirmoji Lietuvos kariuomenės auka”. Vieno hektaro žemės sklypą, kur pas Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje.

Pradėjus kurtis Lietuvos Respublikos kariuomenei suorganizavo savanorių būrį. Buvo Kėdainių apsaugos būrio būrininkas, lauko sargybos viršininkas, žvalgybos būrio viršininko pavaduotojas. Kėdainių apskrityje dalyvavo kovose su Kauno kryptimi puolančiais Sovietų Rusijos daliniais.

Lietuvos karys savanoris P. Lukšys žuvo vasario 7–9 d. kautynių su bolševikų kariuomene metu vykdydamas žvalgybą prie Taučiūnų kaimo, kur įvyko smarkus susišaudymas. Palaidotas Kėdainių kapinėse. Vėliau čia buvo laidojami ir kiti žuvusieji už Lietuvos laisvę savanoriai.

1929 m. žūties vietoje pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatytas paminklas, tapęs vienu svarbiausiu Nepriklausomybės kovų bei Laisvės atgavimo simboliu.

Pirminis paminklo variantas – trys 9 m ilgio betoninės terasos ir ant jų pastatyta trisienė piramidė. Paminklo forma simbolizavo trikampį savanorių ženklą, o trys terasos – tris tautinės vėliavos spalvas. Pati granitinė piramidė reiškė amžinybę. Ties apatinės terasos viduriu buvo įrengti laiptai, o piramidės priekinėje plokštumoje iškaltas Vyčio kryžius su ąžuolo šakomis ir užrašu: „1919 m. vasario 9 d. kautynėse su rusų raudonąja armija čia žuvo kareivis Povilas Lukšys – pirmoji Lietuvos kariuomenės auka”.

Vieno hektaro žemės sklypą, kur pastatytas paminklas, paaukojo Taučiūnų dvaro savininkas Marijonas Vendziagolskis (nupirkęs jį iš vieno ūkininko ir vėliau dovanojęs „visuomenės reikmėms“). Paminklas P. Lukšiui pastatytas ir Kauno karo muziejaus sodelyje.

Paminklas Taučiūnuose stovėjo iki pat 1962 m., kai Kėdainių komunistų partijos komiteto įsakymu buvo nugriautas, sklypas suartas ir apsodintas runkeliais. 1989 m., minint P. Lukšio žuvimo 70-ąsias metines, šioje vietoje pastatytas medinis kryžius. 1993 m. vasario 16 d. paminklas atstatytas bei pašventintas.

 

Nuotraukos straipsnio autorės