Parapijos jaunimas spausdinti
Sausio 13-oji ir atminimo laužai

Įžengus į Trakų Dievo Motinos – Lietuvos Globėjos – jubiliejinius metus, Kalėdų džiaugsmingoji naujiena mūsų Dievo besiilginčias širdis naujai pripildė vilties ir tikėjimo, kad Jis arti – ,,Dievas su mumis“ (Mt 1,23)!

Dievas daro didžius darbus per Jam atsiliepiančius žmones. Kada švenčiame Sausio 13-ąją, Jis ypatingai beldžia į mūsų širdis ir prašo, kad išgirstume Dievo žodį ir jį vykdytume. Paprasta bet nelengva misija.

Džiaugiuosi, kad mūsų parapijos jaunimas, kuris ruošiasi priimti Sutvirtinimo sakramentą suvokia svarbą dalyvauti Šventosiose Mišiose už Tėvynę. Džiaugiuosi, kad ne tik dalyvauja bet ir patarnauja bendruomenei. Vaikinai nuoširdžiai atlieka ministrantų pareigas, merginos skaito skaitinius, gieda psalmes giesmes... Parapijos jaunimo šlovinimo grupė ,,Giedokime Viešpačiui“ tą dieną įsiliejo į bažnyčios ,,Sumos didįjį chorą“ ir ne tik kartu šlovino Viešpatį, bet ir po Mišių giedojo tautines dainas šventoriuje prie degančių Atminimo laužų.

Jaunimas ilgai stovėjo bažnyčioje prie stenduose išdėliotų 1991 metais sausio 13-ąją žuvusiųjų nuotraukų. Aptarinėjo kaip istorijos, literatūros pamokose panaudoti šios dienos, šios šventės mūsų bažnyčioje patartis.

Tradiciškai Sausio 13-osios Šventųjų Mišių Visuotinę maldą skaitė jos autorė Irena Stanislauskienė (http://kedainiusvjurgiobaznycia.lt/visuotines-maldos-46/lt/sausio-13---osios-145.html). Dėkoju sesei Faustinai Elenai Andrulytei, kuri ranka ir širdimi palydėjo šią maldą.

Po Šventųjų Mišių susirinkusius prie šventoriuje degančių laužų į visus prabilo Rozalija Racevičiūtė žodžiais:

-,,1991 – ųjų metų sausio 13-osios naktį žuvusių aukų laidojimo dieną gedulingo mitingo metu poetas Justinas Marcinkevičius kalbėjo: „...Prieš daugelį metų čia stovėjo Didžiojo kunigaikščio Vytauto karstas. Dabar čia guli mūsų vaikai, ir mes apraudame jų žūtį, suprasdami, kad jie jau priklauso istorijai, kad jie dabar šildosi sužvarbusias rankas prie Amžinosios ugnies kartu su didžiaisiais mūsų tautos vyrais. Lietuva pasilenkia prie jų ir užkloja juos amžina laisve. Tai pirmieji tikri laisvi Lietuvos Respublikos piliečiai ir pirmosios mūsų Nepriklausomybės aukos. Pasaulis mato- pasiekta smurto ir žiaurumo viršūnė: nužudyti, tankais sutraiškyti beginkliai žmonės, kurie niekam negrasino, niekam nekėlė jokio pavojaus. Savo rankomis jie laiko apglėbę ne svetimą, ne užgrobtą, o SAVO žemę, jų akys buvo pakeltos į dangų, o į automatų šūvius jie atsakė skanduodami LIE- TU- VA! Jie ir krito su šiuo žodžiu lūpose... “

Tuomet Saulė Balsytė pakvietė visus sugiedoti Lietuvos valstybės himną, po kurio Rozalija kalbėjo toliau, kad 1991-ųjų metų Sausio 13-osios naktį Vilniuje  skambėjo giesmės ir dainos. Degė laužai ir viltimi švietė žmonių akys. Šį vakarą prie mūsų Kėdainių  šv. Jurgio bažnyčios penktą kartą dega Atminimo laužai, skambės giesmės ir tautinės dainos primindami tragiškų sausio įvykių patirtį: netektis ir tą malonų pergalės džiaugsmą, kai buvo apginta laisvė. Po Rozalijos žodžių kalbėjo prie šv. Jurgio bažnyčios Atgimimo laužų vakaro iniciatorė, pradininkė ir organizatorė Irena Stanislauskienė. Džiaugėmės, kad šį vakarą su mumis buvo istorikas, Kėdainių švietimo centro vadovas Henrikas Vaicekauskas, kuris specialisto mintimis apžvengė tos dienos įvykius. Po to savo kūrybos eilėmis ir išgyvenimais dalinosi  Kėdainių šv. Jurgio bažnyčios Marijos legijono ir Kėdainių krašto literatų klubo vadovė Genė Sereikienė. Bernardo Brazdžionio ,,Keleivį” skaitė Rozalijos mama, mūsų bendruomenės Marijos legijono narė  Vilija Racevičienė. Tarp sakomų eilių buvo giedama giesmė ,,Marija Marija” ir Lietuva brangi”. Dainuojamos dainos ,,Ant Kalno mūrai”,

,,Augo girioj ąžuolėlis’, ,,Balnokim, broliai, žirgus”, ,,Daug daug dainelių” ir kt.

 Po dainos ,,Mažam kambarėlį” Rozalija visus pakvietė į šv. Jurgio bažnyčios antro aukšto salę, kur visų laukė Agapė ir Henriko Vaicekausko rodomas filmas apie 1991 metų sausio 13-ąją.

Žiūrėjome filmą, sušilome nuoširdžiu bendravimu ir parapijos klebono Artūro Stanevičiaus paruošta kava, vaišinomės Dalios Draudvilienės ir Danutės Šarkanienės iškeptais sausainiais. O renginio pabaigoje Rozalija Racevičiūtė pakvietė visus sugiedoti mūsų bendruomenės pamėgtą giesmę ,,Viešpats pakrantėj stovėjo”.

 

     Šv. Jurgio parapijos katechetė Genovaitė Matusevičienė

Nuotraukos Vytauto Karlos