Parapijos jaunimas spausdinti
Jaunimo piligriminė kelionė ,,Dvasios suvesti - Marijos globojami”

Po Sutvirtinimo sakramento šventės susėdę Parapijos namuose meldėmės. Bandėme įsiklausyti į savo jaunas širdis ir vieni į kitus. Ką darysime savo parapijoje toliau, kokios mūsų pačių svajonės norai ir galimybės. Dalinomės patirtimis iš praeities, iš vaikystės… Kalbėjomes apie tai, kas buvo mūsų gyvenime šviesaus, kuo norėtume dalintis su kitais. Norint duoti, reikia pačiam pirmiausiai turėti. Nusiraminimą randame: Šventojo Rašto 2Kor 9,10: Tasai, kuris parūpina sėklos sėjėjui ir duonos valgytojui, parūpins jums sėklos, padaugins ją ir padės subręsti jūsų geradarybės vaisiams.

Skaitome Šventąjį Raštą, giedame Psalmes, šloviname Viešpatį… Puikiausiai įvaldytas net lotyniškas šventųjų Mišių giedojimas… Kaip norėtųsi išmokti grigališkąjį choralą giedoti, kaip norėtųsi turėti savo parapijoje grigališkojo choralo giedojimo grupę,- bendra svajonė ir jaunimo ir su jais dirbančių vadovių. Laikas visiems labai brangus. Pareigos šeimose, mokslai, darbai… Bendra daugumai tinkama data - gegužės 19-oji. Nusprendėme važiuoti į Palendrius. Šįkart dūšios atgaivai, bent jau pasiklausyti kaip gyvai giedamas grigališkasis choralas. Susitiksime su ten gyvenančiais vienuoliais, kurie papasakos apie savo pašaukimo kelią. Pakeliui aplankysime Tytuvėnus ir Šiluvą. Ten dalis taip pat nėra buvę… Prisiminėme grigališkojo choralo giedojimo grupeles, kurias kai kurie savo  gyvenime esame sutikę, girdėję….

Biržai. Kažkaip prisiminėm tie, kurie ne vienas turim šaknimis ryšį su to miesto bažnyčia. Kokie nuostabūs tos bažnyčios sekmadienio vakarai… Ten nuvykus ne tik gali pasiklausyti grigališkojo choralo, bet sekmadienio vakaro šventosios Mišios skirtos jaunimui, jaunoms šeimoms ateiti pasimelsti gryžus iš svečių, kaimų, po aktyvių savaitgalių, kada įprastai jaunas žmogus sako, kad laiko nesuranda ateiti į šventąsias Mišias…

 

Biržų šv. Jono Krikštytojo grigališkojo giedojimo grupė

 

 

Mamos dienos dešimtos valandos Šventosios Mišios. Švento Jurgio bažnyčioje kaip ir visada susirinkome prie vargonų tie, kurie buvome, kurie esame ir būsime savo bažnyčioje. Staiga pamatome daugeliui iš matymo pažįstamą vyrą taip pat užlipusį į viršų pas choristus. Taip, tai Vaidevutis Meilus, Biržų grigališkojo choralo grupės choristas. Buvęs kėdainietis, ilgametis šv. Jurgio bažnyčios Sumos choro choristas.

Ar reikia suprasti, kad Tu Viešpatie, džiaugiesi mumis taip, kaip mes džiaugiamės mus aplankiusiu svečiu?.. Tu Viešpatie, džiaugiesi mūsų svajonėmis, planais, tuo ką norime daryti dėl Tavęs, dėl Bažnyčios… Mk 16,17:  Kurie įtikės, tuos lydės ženklai.

 

Šv. Jurgio bažnyčios Motinos dienos 10 val. šv. Mišios

 

Gegužės 19 - osios rytą susirinko 12 mūsų bažnyčios jaunųjų piligrimų į kelionę. Su vairuotoju 13. Norėjo daug daugiau, bet gyvenimas padarė savo… Tiksliau pats Dievas pakoreguoja, - pasakytų mūsų klebonas. Ryt Sekminių sekmadienis. Taip Dvasia surežisavo. Kokie gražūs skaičiai. Gi tie kas skaito Bibliją žino, kad 12 apaštalų ir Marija buvo kartu, kai nužengė Šventoji Dvasia. Tiems kurie baiminasi skaičiaus 13, visada sakome, kad tai pats gražiausias – Marijos, jos Motiniškos globos skaičius. Be to, maldininkai į pamaldas Šiluvoje atvyksta taip pat kiekvieno mėnesio 13-ąją dieną. Ką gi, leisdamiesi į piligriminę kelionę jau viena koja žengiam į Bažnyčios gimtadienį.

Kelionė neprailgo besišnekučiuojant. Atvykus į Palendrių šv. Benedikto vienuolyną iškart atėjome į šventąsias Mišias, po jų susitikome su vienuoliais, kurie papasakojo apie savo pašaukimo kelią, atvykimą į Lietuvą, vienuolyną ir vienuolišką gyvenimą.

http://www.palendriai.lt/galerija/filmai-video.html

Pasiklausėme atvykusių svečių, berniukų choro iš Vilniaus giedamų giesmių koncerto. Įsigijome religinio turinio knygų, Rožynų, paveikslėlių, Dievo globą primenančių medalikėlių, suvenyrų. Tai kas tinkama sakramentalijomis, kunigas vienuolis pašventino. Sakramentalijos – tai bažnyčios įsteigti ženklai, per kuriuos teikiamos dvasinės malonės. Ir vėl sugrįžome į bažnyčią kur vienuoliai meldėsi, negalėjome taip greitai išvažiuoti…

Atvykome į Tytuvėnus. Pasivaikščiojome po vienuolyną. Šv. Benedikto bažnyčioje pasigrožėjome laiminama santuoka. Papietavome ir išvažiavome į Šiluvą. Jono Pauliaus II – jo namuose mūsų  laukė  sesuo Agnė SJE. Juokavome, kad norime pamatyti tikrą vienuolę. Dievas myli linksmą davėją (2Kor 9,7).

Pašnekesys su sese Agne buvo be galo tikras atviras ir nuoširdžiai gilus. Kaip tai palietė jaunas širdis, jie vėliau patys apie tai papasakos.

Patį Šiluvos aplankymą ir susitikimą su ten gyvenančiomis vienuolėmis derinome su kun. Vitu Kaknevičiumi. Kunigu, kuriam klebonaujant Josvainių Visų šventųjų bažnyčioje ir aptarnaujant Pernaravos Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčią Dvasia suvedė mūsų parapijos jaunimo vadoves, kurios vėliau kartu darbavosi su jaunimu Josvainių Visų šventųjų bažnyčioje, o šiandien dirba šv. Jurgio bažnyčios jaunimo sielovadoje. Kunigui papasakojus apie Šiluvos bažnyčios istoriją, pasidalinus liudijimais apie motinišką Marijos globą, visi kartu, o po to ir kiekvienas asmeniškai pasimeldėme tiek Šiluvos Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčioje tiek Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčioje.

Šį kelionės aprašymą norisi užbaigti malda, kuria baigė Sekminių Mišių homiliją popiežius Pranciškus: „Šventoji Dvasia, tu esi mums pučiantis smarkus Dievo vėjas. Padvelk į mūsų širdis, kad jos plaktų Tėvo gerumu. Padvelk į Bažnyčią ir siųsk ją iki žemės pakraščių, kad tavo skatinama, ji neštų tave kitiems. Padvelk į pasaulį taikos šiluma ir vilties gaiva. Ateik, Šventoji Dvasia, atnaujink mūsų vidų ir pasaulio veidą!“

 

Dabar apie tai, kaip kelionė palietė jaunas širdis

 

„Sek paskui mane!“ (Mt 9, 9) Kas gali būti teisingiau už gyvenimo kelionę, einant Jėzaus nutiestais takais? Kodėl taip dažnai atsisakome daug šviesesnio, skaidresnio, tyresnio ir pilno meilės kelio? Kiekvieną dieną tiesiogiai sekti Dievą, pažinti Jo valią ir suprasti Jo šventą meilės išraišką - tai yra pati sunkiausia, bet daugiausiai laimės teikianti gyvenimo misija. Žinodami, kokie Viešpaties keliai gali būti vingiuoti ir skirti mūsų sielų išbandymams, nusprendėme vykti į piligriminę kelionę.

Važiavome pas Šv. Benedikto vienuolius į Palendrių vienuolyną, aplankėme Tytuvėnus ir Šiluvą, o Šiluvoje sesuo Agnė pasakojo savo kelionę į Jėzaus širdį. Kiekviena aplankyta vieta sukelia daug jausmų, nes žmonių, gyvenančių vien su Dievu, dėl Dievo ir pagal Dievą, lyg paties Kristaus suteiktas jiems ramybės įrankis. Vienuoliai skleidžia pasauliui gėrį ir maldomis šaukia visą kūriniją tikėjimo paslapties atvėrimui.

Skeptikai neretai sako, jog vienuoliai yra tinginiai ir dykaduoniai, nes jie nenori patikėti kita - šventa - gyvenimo galimybe. Jėzus mums siunčia ženklus, kad vilkas susidraugaus su avinėliu pasaulyje įsiviešpataus Dievo karalystė. Todėl pasirinkimas sekti Viešpatį, sielos pašaukimas, yra toks pat svarbus, kaip ir pasirinkimas Juo tikėti.

                                                                                                                                                              Saulė Balsytė


 

Patiko apsilankymas pas vienuolius, labai sudomino jų gyvenimas. Patiko stebėti mažųjų atlikėjų pasirodymą, nors šiek tiek buvo juokinga, bet labai nuoširdu

Sigita Racevičiūtė


 

Labai palietė apsilankymas pas vienuolius. Taip pat patiko išgirsti vienuolės iš Šiluvos gyvenimo istoriją, apie jos gyvenimo apsisprendimą tapti vienuole.

Rozalija Racevičiūtė


 

Palendriai, Šiluva ir Tytuvėnai - vietos, į kurias norėčiau dar daug kartų sugrįžti. Kiekviena vietovė pasižymi labai savitais bruožais, įdomiais žmonėmis ir neapsakomo grožio kampeliais. Aplankius Palendrių vienuolyną mane apgaubė šiltos emocijos, atmintyje ilgam pasiliks vyrų vienuolių pasakojimai apie jų kasdienybę ir įsipareigojimus sau bei aplinkiniams.

Tytuvėnuose man labai patiko matoma vestuvių ceremonija, visų joje dalyvaujančių žmonių šypsenos mane labai sušildė, suteikė jėgų keliauti toliau.

Šiluva... Stebuklingas miestas. Meldžiantis koplyčioje atrodė, kad Marija sėdi ant akmens ir klausosi mano maldų. Vienuolė Agnė labai įdomiai papasakojo apie savo pašaukimą, visos kelionės metu mano siela labai džiaugėsi aplankiusi šias vietas. 2018 metų gegužės 19 diena man įsimins dar ilgai.

Monika Vekrikaitė

 

Kėdainių šv. Jurgio parapijos informacija