„Iš visos širdies dėkoju tau, VIEŠPATIE,
angelų artume giedu tau šlovės giesmę.“
(Ps 138,1)
Šią dieną minėdami senelių ir pagyvenusių žmonių dieną, mes pagerbiame mūsų senelius ir močiutes, kurie mums perdavė istoriją, tradicijas, papročius ir daugybę kitų dalykų.
Jaunimas turi palaikyti ryšį su savo seneliais, grįžti pas juos, grįžti prie savo šaknų, ne tam, kad įsikibtų praeities, bet tam, kad neštų į ateitį tai, kas praeityje buvo vertinga.
Popiežius Pranciškus paminėjo argentiniečių poeto Francisco Luiso Bernardezo žodžius, kad medis neturėtų žiedų, jei jų nemaitintų šaknys. „Kiekvienas iš mūsų turime močiutes ir senelius, vieni jų jau mirę, kiti dar gyvi; šiandien juos ypatingai prisiminkime. Iš jų esame daug gavę – visų pirma istoriją“.
Nuotraukos Genovaitės Matusevičienės
Šią dieną pasiklausęs Šventosiose Mišiose parapijos klebono skaitomos Evangelijos pagal Luką, susirinkęs jaunimas dalinosi ką suprato iš girdėtos Evangelijos. Buvo prieita prie išvados, kad kai kartais pernelyg įsisvarstom, kaip gi čia stiprinti savo dvasinį gyvenimą, kaip priartėti prie Dievo, – Jis pats mus lengvai nuleidžia ant žemės ir kviečia nesusireikšminti, nes mes be jokių diskusijų esam tartum zyziantys vaikai. Ir Jėzus leidžia suprasti, kad tai nėra blogai.
Homilijos metu parapijos klebonas kalbėjo apie mūsų Dangiškojo Tėvo begalinę kantrybę. Ir kvietė kasdien Dievą apipilti savo prašymais, laiduodamas, kad nebūsime nuvilti. Mūsų dangiškasis Tėvas nori padėti išspręsti mūsų problemas. Tad kasdien eikime ir prašykime, niekada nenustokime prašę ir niekada nepraraskime vilties. Jis niekada nepaliks mūsų stokojančių...
Taip pat parapijos jaunimas prisimindamas savo senelius įsigilino į popiežiaus Pranciškaus pasakytą mintį, kad gyvybę teikiantys syvai kyla nuo šaknų iki šakų, lapų, žiedų ir vaisių. Tikroji tradicija išreiškiama šiuo vertikaliuoju matmeniu: iš apačios į viršų. Reikia būti atsargiais, kad neiškreiptume tradicijos sampratos. Tikroji tradicija juda vertikalia linija – nuo šaknų iki vaisių.
„Mūsų seneliai ir proseneliai norėjo matyti teisingesnį, broliškesnį ir vieningesnį pasaulį ir kovojo už tai, kad turėtume ateitį, – tęsė Pranciškus. – Dabar mes turime jų nenuvilti. Jie yra mūsų šaknys; mes turime duoti vaisių. Esame šakos, kurios turi žaliuoti, turime būti žiedai, brandinti naujas sėklas ir jas sėti istorijoje.“ Popiežius prašė užduoti sau keletą klausimų: kokius pėdsakus noriu palikti? Ką palieku tiems, kurie ateis po manęs? Ar skelbiu Evangeliją savo aplinkoje? Ar tarnauju taip, kaip tai darė tie, kurie buvo prieš mane?
Jaunimas dalinosi savo senelių įsipareigojimais, tarnystėmis Bažnyčioje. Nusimatė konkrečius asmeninius veiksmus, kaip pratęsti tą gražią kartų tradiciją iš Meilės Dievui ir Bažnyčiai.
Nuotraukos Genovaitės Matusevičienės
Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapijos informacija
Nuotraukos Gedimino Karlos