Bažnyčią pradėjau lankyti maždaug septynerių metų. Išmokau kasdienines maldas. Man patiko pamaldos ir giesmės. Sužinojau apie Jėzų, Jo gyvenimo istoriją. O ruošiantis Sutvirtinimo sakramenetui pati ėmiausi kitiems nešti Dievo Žodį, skaityti Šventąjį Raštą.

Visai kitaip pradėjau žvelgti į Išpažintį ir Šventąsias Mišias. Supratau, kad per šventuosius sakramentus Dievas teikia mums pagalbą, lieja malones....

Su šeima daug keliaujame. Esu aplankiusi daug Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos maldingų vietų.

Jaučiuosi bažnyčioje laimingesnė, įgavau pasitikėjimo savimi, joje prisipildžiau džiaugsmu. Bažnyčioje meldžiuosi už save, savo gyvus ir mirusius šeimos narius. Dažnai prašau Dievo pagalbos, prašau kad atvertų akis tiems, kurie kenkia sau ir kitiems žmonėms.

Ruošiantis Sutvirtinimo sakramentui atradau save parapijos Jaunimo chorelyje ,,Giedokime Viešpačiui“. Pamilau vargonininkę Aušrą Giedrienę ir jaunimo choro narius.

Po Sutvirtinimo sakramento visai kitaip pradėjau vertinti patį gyvenimą, juo džiaugtis, jį mylėti branginti. Pradėjau visai kitaip žvelgti į vargšus, į pagalbą žmogui. Patį išdrįsau eiti ir kviesti bendraamžius ruoštis Sutvirtinimo sakramentui.