Didžiosios savaitės atgailos versmėmis, bendrą Kryžiaus kelią miesto gatvėmis, kiekvienos stotelės apmąstymus atėjome į brangią pavasario  liturginę šventę – Šv. Velykas. Tarsi saulė atrakinanti žiedus mūsų širdis užtvindė ir atgaivino bažnyčioje nuskambėjęs Velykų „Aleliuja“.

Ankstų Šv. Velykų rytą besirenkančius į Kėdainių šv. kankinio Jurgio bažnyčią pasitiko tradicinio liaudiško folkloro giedojimo studija „O siela nemari“, kuriai vadovauja Kęstutis Volkus. Jie sugiedojo 15 velykinių giesmių.

8 valandą nuvilnijo giesmė „Linksma diena jau nušvito, visi troškom džiaugsmo šito...“, kurią giedojo bažnyčios choras vadovaujamas Aušros Giedrienės. Šv. Velykų procesijos dalyviai su Švč. Sakramentu klebono Artūro Stanevičiaus rankose iškelta Monstrancija, bažnytinėmis vėliavomis patraukė aplink bažnyčią. Ėjo caritas, Povilo Lukšio kuopos šauliai, parapijiečiai, bažnyčios talkininkai, geradariai, svečiai. Pirmą kartą savo vėliavą nešė šios bažnyčios Marijos legiono legionierės ir maldos pagalbininkai. Katechezės mergaitės barstė gėles. Aplink bažnyčią giedodami giesmes apėjome tris kartus.

Šv. Mišias aukojęs klebonas Artūras Stanevičius priminė, kad atėję į Kristaus Prisikėlimo šventę atsinešėme savo gerus darbus, susitelkimą, bendrą maldą ir atgailą, pagalbą vienų kitiems. Dėkojo parapijos darbininkams, globėjams ir geradariams. Linkėjo šeimoms grįžus iš bažnyčios gražaus bendravimo prie Velykų stalo.

Po Šv. Mišių buvo pašventinti margučiai, kuriuos išmargintus įvairiais raštais, įvairiaspalvius, puoštus žalumynais tikintieji sudėję į krepšelius buvo sustatę prie altoriaus.

Šventoriuje žmonės sveikino vieni kitus ir džiaugėsi sulaukę Šventųjų Velykų.

Genė Sereikienė

Nuotraukos Vikos Makaveckienės