Šv. Jurgio bažnyčioje Advento vainikų parodos ir jų šventinimas jau tapo tradicija. Beveik prieš dešimtmetį klebonas paragino parapijiečius pirmąjį Advento sekmadienį atsinešti į bažnyčią Advento vainikus pašventinimui. Vėliau jiems buvo sukalti trijų pakopų stendai, todėl vainikai gražiai įsikomponavo bažnyčios aplinkoje stebindami savo įvairove.

Daugelis apeidavo stendus domėdamiesi vainikų autorių išmone. Nemokantys, kaip reikia pasigaminti tokį vainiką ne vien gėrėjosi parodomis, bet stengėsi suprasti, kaip galima jį pasigaminti patiems. Sėmėsi žinių bendraudami tarpusavyje.

Gruodžio antrąją Advento vainikų paroda bažnyčioje savo įvairove ir gausa nesiskyrė nuo praėjusių metų parodos. Klebonas Artūras Stanevičius papasakojo Advento vainiko atsiradimo istoriją: „Advento vainiką sugalvojo vokiečių pastorius Johanas Heinrichas Vichernas. Krikščionių kraštuose, pagal seną tradiciją, iš eglišakių ar lauro lapų pinamas Advento vainikas. Gali būti naudojami ir kiti augalai: gėlės, vaisiai, kaspinai ir įvairios puošmenos. Vainiko dydis neribojamas. Vainikas paprastai padedamas ant stalo. Viduryje būtinai pritvirtinamos keturios žvakės, kurios simbolizuoja keturias Advento savaites. Advento vainikas namuose ir jį puošiančios žvakės simbolizuoja Kristaus laukimą, padeda mums skaičiuoti laiką, likusį iki Kalėdų, kviečia maldai, susikaupimui, geriems darbams, suteikia namams jaukumo“. Klebonas tikintiesiems priminė keturių Advento žvakių pavadinimus ir reikšmes.

Po Šv. Mišių klebonas pristatė tautodailininkę ir Kėdainių Povilo Lukšio šaulių kuopos vadę Kristiną Župerkienę, kurios rištų šiaudinių sodų paroda jau puikavosi bažnyčioje.

„Šiaudinius sodus pradėjau rišti prieš dvejus metus. Iš karto nesisekė man tas darbas. Buvo sunku. Susipažinau su tautodailininkės iš Vilkijos šiaudinių sodų paroda ir bandžiau suprasti, kaip galėčiau pati lengvai tai daryti. Pabendravau su parodos autore, kuri man papasakojo, kaip ji riša sodus. Grįžusi namo ėmiausi rišti ir mane tarsi kas apšvietė. Darbas ėjosi lengvai ir greitai. Tada supratau, kad reikia nemažai šiaudų. Į pagalbą atskubėjo Kęstutis Mugas ir Albinas Šniurevičius, kurie man užaugino tikrų lietuviškų rugių. Man teko tik juos nusipjauti. Dabar šiaudų turiu pakankamai. Niekada negalvojau, kad kada mokėsiu rišti sodus,“ - kalbėjo parodos autorė. Nedidelė Kristinos Župerkienės darbų kompozicija susidedanti iš trijų elementų: dviejų žvaigždžių ir kryžiaus puošia Švč. Mergelės Marijos altorių.

Parodomis susidomėjo ir Pirmajai Komunijai besiruošiantys vaikai. Smalsu buvo žinoti, kodėl keturios žvakės, kankorėžiai ar pušų šakelės. Kada vaikų paklausiau „ar girdėjote ką kalbėjo klebonas, kokią žvakelę uždegėme bažnyčioje pačią pirmą?“ Stojo tyla. Vis dėl to atsirado, kurie įsiklausė į klebono pamokslo žodžius, prisiminė ir katechezės pamokoje, Advento vainike uždegėme „Pranašų“ žvakę. Prie jos sukalbėjome maldą ir pasiryžome Advento laike daryti gerus darbus.

Susipažinome su Švč. Mergelės Marijos istorija ir Kūčių vakarą uždegsime lange žvakelę, kaip simbolį, kad prie mūsų Kūčių stalo visada atsiras vieta vienišam, vargšui, pakeleiviu. Laukime Šv. Kalėdų dalindami vieni kitiems dėmesį, gerą žodį, kartais duoną ir laiką.

***

Pabūkime vaikais

Šventų Kalėdų dieną.

Prie Prakartėlės

Nubėkim tekini...

Akyse džiaugsmą,

Rankose gerumą nešdami.

Jėzui maldą

Širdis teištuksena.

Tebūna  šventė ši

Visiems šviesi.

Kalėdų dovanas

Nykštukai neša...

Tikėkim...

Kad buvom geresni...

Kad esam mylimi.

Kad žiema beria

Ne lietų – sniegą...

Pabūkime vaikais

Atlapaširdžiais

Jėzaus Gimimą

Švęsdami.

Genė Sereikienė

Eilės ir nuotraukos straipsnio autorės