Informacija » Naujienų archyvas spausdinti
Bažnyčios šventoriuje tapybos pleneras

Kol dar vasara neišbėgo į rudenį stabtelėjome pasidžiaugti gamta, pasigrožėti jos tapytu vasaros peizažu ir patys pabandyti piešti. Penktadienį po Šv. Mišių, kurias aukojo klebonas Artūras Stanevičius ir adoracijos palaiminti klebono krašto literatai rengėsi tapybos plenerui.

Kėdainių krašto literatų sambūrio literatų tradicinis tapybos pleneras „Nutapysiu eilėraštį", kaip ir kasmet vyko Kėdainių šv. Jurgio bažnyčios kalnelyje. Nebodami vasaros karščio atėjo literatai nešini įrėmintomis drobėmis, dažais, teptukais ir gera nuotaika. Nekviestas geradaris vėjas gaivino nuo saulės karščio įkitusius plenero dalyvius.

Kas gali įdomiau ir gražiau nutapyti vaizdinį, jeigu ne pati gamta: pražydindama gėlę, nuspalvindama medžių lapus, žolę, paleisdama pievomis bėgti upelį. Saulė dėlioja ir keičia vitražus, tyrumo ašaromis lietus nubarsto augalus. Ar galime pakartoti gamtą, o gal tik iš jos nuolat mokomės.

Šį kartą mūsų mokytojas, patarėjas ir vertintojas buvo jaunasis kūrėjas Gytis Sarapinas, kuris yra tapęs kasmet organizuojamo šv. Kazimiero ordino piešinių konkurso laureatu.

Pirmiausia visi apžiūrėjome anksčiau tapytų paveikslų parodėlę surengtą čia pat šalia medžių ir prie bažnyčios sienos. Užsimezgė gyva ir gana įdomi diskusija. Diskusijoje - minties gelmė tapant pasirinktą vaizdinį, psichologinis akimirkos momentas, spalvos ir jų sudėliojimas. Psichologė Vilija Racevičienė daug įdomaus galėjo pasakyti apie savo tapytus vaizdus. Gyčio mama rodė nuotraukas iš neseniai aplankytos parodos ir vardijo, kokia vertė kiekvieno paveikslo. Taškelis, brūkšnelis, potėpis, kuo jis įdomus, savitas ir originalus sužavėjęs parodos lankytojus? Toliau vystėsi įdomi diskusija. Rasa norėjo užbaigti namuose pradėtą tapyti peizažą. Rozalija praėjusį kartą tapiusi ant akmenukų šį kartą nusprendė pagelbėti mamai Vilijai. Mums su Elvyra teko greituoju tapymo būdu užbaigti taip pat anksčiau įrėmintą drobę, kurioje buvo tik eilėraštis. Neringos paveikslas liko laukti kito tapybos plenero.

Gal ne visi spėjome per pusdienį nutapyti norimo paveikslo, bet per tas valandas galėjome prisiliesti prie gamtos aptardami tapybos idėjas. Kaip galima nutapyti eilėraštį? Ar yra ribos kūrybinei minčiai? Eilėraštis tai žmogaus gyvenimas. Plati ir neišsemiama tema kūrybai. Dėkojome Dievui už mums duotas galimybes.

 

 

Genė Sereikienė

Nuotraukos straipsnio autorės, Elvyros Kisielienės ir Vilijos Racevičienės