Devinti metai Kėdainių šv. Jurgio bažnyčios klebonas Artūras Stanevičius organizuoja tikinčiųjų Didžiojo Penktadienio Kryžiaus kelią Kėdainių miesto gatvėmis.

Visi renkamės prie Kėdainių rajono savivaldybės: bažnyčios choristai, Marijos legiono maldininkės, Kėdainių Povilo Lukšio šaulių kuopos šauliai ir jų vadė Kristina Župerkienė, bažnyčios caritas, katechezės vaikai, parapijos tikintieji, Šventybrasčio bažnyčios caritietės ir miesto gyventojai.

Procesija pajuda senamiesčio link. Pirmasis kryžių neša Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis. Bažnyčios choras gieda giesmes, klebonas praneša Kryžiaus kelio stočių pavadinimus, skaito Šventojo Rašto tekstus.

Visi kalbame maldas. Einame Didžiąja gatve. Kryžių paima nešti Vilainių seniūnijos seniūnas Antanas Bružas. Žibintus neša Povilo Lukšio kuopos šauliai. Adoruotojos rankose neša Kristaus Kryžiaus kelio stočių paveikslus.

Nešu Kristaus prisikėlimo paveikslą ir mąstau , kad palaimintos rankos, kurios neša Kryžių. Didysis Penktadienis nurasoja skruostus ašaromis, išgyvenant Viešpaties kančią, paliečia širdį.

Kryžių neša Pelėdnagių seniūnas Edvinas Pagirskas, Kėdainių Povilo Lukšio šaulių kuopos vadė Kristina Župerkienė. Moteris nešanti Kryžių tarsi simbolis, kad gyvenime ne viena moteris neša savo gyvenimo kryžių už vyrą, vaikus arba savo priklausomybės kryžių. Tokia gyvenimo tiesa.

Išgirstu klebono kvietimą, kad ateičiau panešėti Didžiojo Penktadienio Kryžiaus. Paimu į rankas. Einame akmenuotu senamiesčio grindiniu. Nelengva. Stengiuosi įsivaizduoti, kaip sunku buvo nešti Kryžių Kristui, kada aplink patyčios, skaudūs smūgiai, kelias į kalną, ant galvos erškėčių vainikas ir iš po jo lašantys kraujo lašai.

Glaudžiu medinį kryžių, o jis man slysta, nelengva išlaikyti. Tada pajuntu kažkieno ranką ant savo peties. Simonu Kirėniečiu man šiandieną tampa ilgametis bažnyčios zakristijonas Albinas Šniurevičius. „Leisk, aš tau padėsiu,“- ištaria. Kryžių nešame abu.

Ir vėl nejučiomis pradedu lyginti: ar nešant gyvenimo kryžių savo kelyje sutinkame Simoną Kirėnietį, Veroniką, gailestinguosius, kurie mums padėtų nešti sunkią naštą. O gal kas nors pasiūlo ir perrūgusio vyno, pasišaipo, numeta akmenį po kojomis...

Ties Nevėžio upe sustojame kaip ir kasmet nuotraukai.

Kryžių iki šv. Jurgio bažnyčios neša gydytojas Artūras Vrubliauskas.

Sugrįžtame į šv. Jurgio bažnyčią – Kristaus kančios pamaldas. Vakarinės pamaldos pradedamos klebono Artūro Stanevičiaus nuolankumo malda, kuris prieš Kryžių kniūbsčias atsigula ant grindų. Marijos legiono maldininkės skaitome Šv. Rašto tekstus. Pamaldų metu visi tikintieji bažnyčioje pagarbiname šv. Kryžių priklaupę ir jį pabučiuodami. Budime prie įrengto Kristaus kapo apkaišyto tujomis ir kadagio šakomis.

Genė Sereikienė

Nuotraukos Vikos Makaveckienės