 |
|
|
Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Pasaulinę gyvūnų globos dieną spalio 4 –ąją jau nieko nestebina gyvūnų šeimininkai su savo augintiniais besirenkantys Kėdainių šv. Jurgio bažnyčioje.
Šv. Pranciškus be galo mylėjo gamtą ir gyvūnus, bet labiausiai buvo pasišventęs Jėzui Kristui, dosnus ir teisingas vargšams, todėl nenuostabu, kad tapo šventuoju. Jis gyvūnus vadino mažaisiais savo broliais, malda gebėjo sutramdyti net ir žiauriausius žvėris. Ant jo rankų ir pečių tupėdavo paukščiai. Jis juos maitino. Šv. Pranciškus laikomas gyvūnų, Katalikybės plėtros, gamtos apsaugos ir prekybininkų globėju.
Prieš palaiminimą gyvūnams ir jų šeimininkams buvo organizuota meninė programėlė. Dalyvavo Kėdainių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Alfonsas Genys ir vyriausiasis inspektorius Audrius Mikalauskas. Kėdainių krašto literatų sambūrio literatės: Elvyra Kisielienė, Zita Vozgirdienė, Loreta Zubrickienė ir šių eilučių autorė. Gitara grojo ir dainavo vargonininkė Dagnė Jucevičiūtė.
Tikriausia kiekvienas turime arba turėjome bei globojome kokį nors gyvūnėlį, todėl savo eilėse aprašėme tas nepamirštamas patirtis. Beje šv. Pranciškus taip pat tarp kitų dalykų savo žinias praturtino ir poezija. Nežinia ar gyvūnai suprato mūsų širdies kalbą, ar ne, bet suskambėjus Dagnės gitaros garsams ir bažnyčios erdve nuvilnijus jos švelniam balsui gyvūnėliai pritilo. Dagnė dainavo: „Šiąnakt mus paliks gandrai“, „Tai aš“, „Tu vėjo paklausk“, giesmę „Palaiminimas“.
Klebonas Artūras Stanevičius pristatė veterinarą, kuris papasakojo, kaip reikia prižiūrėti savo augintinius, kad jie būtų sveiki ir gerai jaustųsi, kaip maitinti ir pajausti, kad augintinis serga.
Klebonas Artūras Stanevičius panoro susipažinti su šiais bažnyčios „lankytojais“. Vardų būta įvairiausių nuo įmantrių iki juokingų: Hačis, Mika, Baris, Čikas, Mikė, Eisas, Rudis, Lapė, Boltas, Kaktusas, Tuzis, Žora, Rikis, Deizė, Gučas ir kt.
Tada gyvūnėlių šeimininkai ir jų augintiniai bei visi gyvūnijos mylėtojai esantys bažnyčioje priėmė klebono Artūro Stanevičius palaiminimą. Praėjo tradicinė kasmetinė rudenio take įsirašiusi šv. Pranciškaus Asyžiečio ir „Pasaulinė gyvūnų globos diena“. Gyvūnai ir jų šeimininkai noriai pozavo fotografams. Kai, kurie buvo padabinti liemenėmis ir kaspinėliais bei kitokiais puošiniais. Daugelis su susidomėjimu rinkosi pasižiūrėti Albino Šniūrevičiaus nepaprastų - kuoduotųjų ir pentinuotųjų balandžių.
Šventėje kilo tokios mintys, kuriomis dalinuosi:
***
Jam ilgiausia diena, kai tu negrįžti.
Be priekaištų, pykčio
Kantriai laukia prie vartų...
Ne, jis ne žmogus – tavo šuo.
Stovi kieme
Nesvarbu, kad lietus jį ir merktų...
Bet vos pamatęs tave
Savo džiaugsmo jis slėpt neketina.
Puola po kojų, voliojas...
Nors ką tik praėjo liūtis.
Net pavydu, gėda, graudoka,
Kad aš tavimi šitaip džiaugtis nemoku.
------------------------------------
Kada norėsi atiduoti, išmesti ,
Kaip daiktą nuobodų -
Pažvelk savo augintiniui į akis.
Gal suprasi,
Kad mes ne kiekvienas laukti, liūdėti,
Ilgėtis ir džiaugtis
Taip mokam, kaip jis.
Genė Sereikienė
Nuotraukos straipsnio autorės, Kristijono Matusevičiaus ir Vikos Makaveckienės
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|