Prieš 101 metus kovose su bolševikais už Lietuvos laisvę eidamas 33 metus žuvo savanoris karys Povilas Lukšys. Savanoris gimė 1889 08 21 Kazokų kaime, Surviliškio valsčiuje.

Sekmadienio Šv. Mišiose, kurias aukojo klebonas Artūras Stanevičius meldėmės už pirmąjį kovose su bolševikais žuvusį Lietuvos savanorį Povilą Lukšį prašant jam dangaus džiaugsmo. Klebonas kvietė išlaikyti širdis jautrias atminčiai, atsiliepiančias ir saugančias prisiminimus apie tuos žmones, kurie paaukojo savo gyvybes už Tėvynės laisvę. Meldėmės ir už Povilo Lukšio šaulių kuopą minint kuopos vardadienį, ir už vadę Kristiną Župerkienę.

Į bažnyčią šauliai iškilmingai įnešė šaulių vėliavą ir pastatė prie Lietuvos Trispalvės.

Šv. Rašto skaitinius skaitė Marijos legiono maldininkė Virgilija Bobinienė ir šių eilučių autorė. Visuotinę maldą perskaitė šaulių vadė Kristina Župerkienė. Nešant prie altoriaus gėles ir uždegtas žvakeles atnašų tekstą skaitė Irena Stanislauskienė. Tą dieną Gyvojo Rožyno kalbėtojos, Caritas, Marijos legiono maldininkės kalbėjo Rožyną už savanorį P. Lukšį.

Po Šv. Mišių buvo išnešama šaulių vėliava. Tada klebonas Artūras Stanevičius pakvietė visus vykti į Taučiūnus - savanorio Povilo Lukšio žūties vietą. Šventoriuje maldininkų laukė autobusas. Taučiūnuose klebonas paprašė laikančius rankose gėles ir žvakeles padėti prie savanorio Povilo Lukšio paminklo. Suskambėjo Lietuvos himnas. Klebonas Artūras Stanevičius kviečia norinčius kalbėti. Pirmiausia kalbėjo Povilo Lukšio šaulių kuopos vadė Kristina Župerkienė ji kvietė išsaugoti Laisvą ir Nepriklausomą Lietuvą ateinančioms kartoms. Nuskamba giesmė „Lietuva brangi.“ Žodį taria Irena Stanislauskienė.

Graži tradicija tapo minint tautos istorinius įvykius bei šventes kviestis krašto literatus paskaityti savo eilių. Skaičiau savo eilėraštį „Laikui užvėrus žaizdas“. Virgilija Bobinienė skaitė Brazdžionio eiles. Judėjimo „Motinos maldoje“ dalyvės skaitė Lietuvos šventųjų ir palaimintųjų maldas. Didysis bažnyčios choras pritariant susirinkusiems giedojo giesmes. Skambant „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“ baigėme pagarbaus paminėjimo valandą prie savanorio Povilo Lukšio paminklo.

Klebonas kviečia vykti į Dotnuvos kapines prie savanorio Povilo Lukšio kapo. Čia vėl dedamos gėlės ir uždegamos žvakelės. Klebonas kreipėsi į minėjimo dalyvius: „Susirinkę prie P. Lukšio amžino poilsio vietos ir tikėdami jo prisikėlimu melskimės Viešpaties žodžiais „Tėve mūsų.“ Po šios maldos sugiedojome „Viešpaties angelo“ maldą.

Klebonas Artūras Stanevičius organizavo ir vedė pirmojo Lietuvos savanorio P. Lukšio žuvusio kovose su bolševikais paminėjimą. Jis dėkojo visiems dalyvavusiems toje atminties valandoje už maldas, išsakytus jautrius žodžius, už kasmet atgaivinamą atmintį apie tuos, kurie ginė Lietuvos laisvę.

Širdyse dėkojome klebonui Artūrui Stanevičiui už Šv. Mišių auką, iniciatyvą organizuojant ir paminint savanorio Povilo Lukšio 101 žūties metines.

To kilnaus paminėjimo dalyviais be kitų maldininkų buvo vaikai ir jaunimas. Kada turėtume pradėti pažinti savo Tėvynę, jos istoriją? Gal nuo motinos lopšinės, savo kalbos suvokimo, o gal nuo tada, kai žengiame pirmąjį žingsnį ir mažoms kojelėms palietus žemę perbėgame gimtinės žole. Vėliau pradedame suvokti tautos simbolius: Trispalvės spalvas, Tautinės giesmės skambesį, Vyties prasmę. Tariame vardus tų, kurie ginė Tėvynės laisvę, už ją kovojo, kol suvokiame, kad Tėvynės pažinimas ir meilė Tėvynei niekada nesibaigia.

Grįždami į namus dalijomės įspūdžiais, o pro autobuso langus šypsojosi pavasario pranašė saulė.

Genė Sereikienė

Nuotraukos Vytauto Karlos