„Tavo tikėjimas išgelbėjo tave“

(Lk 17.19)

Šį sekmadienį maldai ir palaiminimui, kaip ir kiekvieną antrąjį mėnesio sekmadienį, Kėdainių Šv. Jurgio kankinio bažnyčioje buvo išstatyta palaimintojo arkivyskupo ir kankinio Teofiliaus Matulionio relikvija.

Palaimintasis Teofilius viename savo laiškų iš Mordovijos įkalinimo rašė, jog vieninteliu spinduliu jo gyvenime yra tai, jog gali Šv. Mišių auką atnašauti, brevijorių ir Rožyną melstis. Jo Rožynas, pagamintas iš duonos Vladimiro kalėjimo kameroje. Ši maldos priemonė parodo, kad stiprybę kančioje suteikia gyva ir nuoširdi malda, kurią lietuviai tremtiniai ir kaliniai praktikavo kasdien. 

Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapijos klebonas susirinkusiuosius kvietė melstis už maldai pasišventusius: Parapijos chorą, Marijos legioną, Motinų maldoje judėjimą, Gyvojo rožyno ir Gailestingumo vainikėlio kalbėtojų būrelius, Caritą, adoruotojas.

Po Šv. Mišių buvo einama Eucharistinė procesija aplink bažnyčią.

Rožyno maldos išpopuliarėjimą katalikų pasaulyje labai paspartino šešioliktojo amžiaus Europos istorijos įvykiai, o tiksliau – 1571 m. spalio 7 d. vykęs garsusis krikščionių ir turkų laivynų mūšis prie Lepanto. Tais laikais vis stiprėjanti ekspansyvi turkų Osmanų imperija kėlė grėsmę Europos valstybėms. Šešioliktajame amžiuje turkai vieną po kito užėmė kelis Venecijos Respublikos uostus Viduržemio jūros regiono rytinėje dalyje. Būtent venecijiečių diplomatinių pastangų dėka 1571 m. buvo sudaryta vadinamoji šventoji sąjunga, kuriai priklausė visos to meto valstybės, turinčios laivynus Viduržemio jūroje: Venecijos ir Genujos Respublikos, popiežiaus valstybė, kelios kitos mažosios italų valstybėlės, Ispanija ir Maltos Ordinas. Buvo sudarytas didžiulis laivynas, kuris, vadovaujamas popiežiaus valstybės karo laivyno vado admirolo Marcantonio Colonna, išplaukė turkų valdomų uostų link. Tuometinis popiežius Pijus V visame katalikų pasaulyje paskelbė maldos vajų. Visi katalikai buvo kviečiami kalbėti rožyno maldą ir prašyti Mergelės Marijos užtarimo. Krikščioniškų valstybių pajėgos laimėjo, visiškai sunaikino turkų laivyną. Buvo išvaduota 15 tūkstančių krikščionių, kurie kaip vergai turkų galerose buvo prikaustyti prie irklų. Popiežius Pijus V, nė kiek neabejodamas, kad buvo laimėta Mergelei Marijai užtariant, spalio 7-ąją paskelbė Marijos Pergalės Karalienės švente. Kadangi laimėjimas buvo išmelstas kalbant rožyną, vėliau šią šventę imta vadinti Marijos, Rožynio Karalienės švente.

„O Rožyne, palaimintas Marijos, švelnioji grandine, jungianti mus su Dievu, meilės ryšy, vienijantis mus su angelais, išminties bokšte, atsilaikantis prieš pragaro antpuolius, saugusis uoste jūros katastrofoje, daugiau tavęs nebepamesime. Tu būsi mūsų paguoda merdėjimo valandą. Tau skiriamas paskutinis gęstančio gyvenimo bučinys. Ir paskutinis garsas mūsų lūpose bus tavo malonus vardas, o Pompėjos Rožyno Karaliene, o brangiausioji mūsų Motina, o Nusidėjėlių Gynėja, o Aukščiausioji Nuliūdusiųjų Paguoda! Būk palaiminta visur, šiandien ir visada, žemėje ir danguje“. (pal. Baltramiejus Longas, Rožyno apaštalas).

Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapijos informacija

Nuotraukos Gedimino Karlos