Į Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčią liepos 17 dieną rinkosi šiais metais Pirmąją Komuniją priėmę vaikai. Šį kartą jie atėjo į Karmelio Kalno Švenčiausios Mergelės Marijos šventę. Jų rankose buvo škaplieriai ir Švč. Mergelės Marijos Rožinis. Pirmiausia visi sugužėjo prie klausyklos atlikti išpažinties. Po to drauge su tėveliais, savo artimaisiais ir parapijos katechete, šių eilučių autore, pasirengė sukalbėti vieną dalį rožinio. Prieš pradėdami kalbėti rožinį vaikai ir jų tėveliai išsakė savo intencijas. Vaikai troško pasimelsti už savo tėvelius, o tėveliai už savo vaikus ir savo šeimas. Tėveliai taip pat atsinešė rožinius. Prie kalbančiųjų rožinį prisijungė visi esantys bažnyčioje. Rožinio slėpinius skaitė vaikų tėveliai. Vaikai patyrė, kad rožinio malda yra ilga, reikalaujanti apmąstymo, susikaupimo ir atidumo. Jaunieji maldininkai stengėsi nepraleisti nė vieno rožinio rutuliuko. Jų tėveliai prisipažino, kad jau buvo šiek tiek primiršę kaip kalbamas rožinis. Tikiu, kad grįžę į namus vaikai pakvies tėvelius rožinio maldai.

Šventąsias Mišias aukojo klebonas Artūras Stanevičius. Sakydamas pamokslą klebonas kalbėjo: ,,... šiandien uždėsiu jums, vaikučiai, škaplierius, kaip ypatingus malonės ženklus, kurie yra neatskiriami nuo rožinio. Po škaplieriais pamaldžiai sudėję rankeles galėsite kalbėti Švč. Mergelės Marijos Rožinį...“.

Uždėjęs vaikams škaplierius ir juos pašventinęs klebonas pakvietė visus sukalbėti pasiaukojimo maldą. Klebonas pasidžiaugė, kad į bažnyčią vaikus atlydėjo tėveliai ir kiti šeimos nariai, kad visi drauge gražiai meldėsi. Papasakojo, kokia škaplierių kilmė ir jų reikšmė tikinčiajam, kad Švč. Mergelė Marija globoja jai pasišventusius žmones. Vaikai sužinojo, kad škaplieriai yra ypatingo pamaldumo Švč. Mergelei Marijai ženklas. Klebonas palinkėjo vaikams bręsti tikėjime toliau einant tikėjimo keliu ir puoselėti maldą šeimoje. Rusnės Mikalajūnaitės mama į bažnyčią atsivedė tris savo dukras. Adrijana Morkūnaitė bažnyčioje meldėsi drauge su savo tėveliais ir jaunesniuoju broliuku. Kiti vaikai į Šventąsias Mišias taip pat atėjo ne vieni. Juos atlydėjo šeimos nariai. Tėveliai jautėsi laimingi bažnyčioje su vaikais praleidę dvasingumo valandą. Gražus pavyzdys visoms tikinčiųjų šeimoms. Nuoširdus dvasingumas yra užkrečiantis ir sektinas.

Vaikų maldos drauge su šeimos nariais buvo tarsi virš Karmelio kalno ošiantis ir gyvybę teikiantis lietus.

Genė Sereikienė

Nuotraukos straipsnio autorės ir Dalios Morkūnienės