Šis sekmadienis Sutvirtinimo sakramentui besiruošiančio jaunimo yra mokykloje vykstančių atostogų laike, tad ir pasiruošimų susitikimų parapijoje nedarome.

Dar ryte gaunu keletą pasitikslinimo žinučių, į kurias atsakau, kad visada visi parapijoje laukiami. Jei tik yra noras net ir atostogų laiku, tikrai randame apie ką pasidalinti, pasiaiškinti iškilusius klausimus, pasimokyti giesmes. Primenu, kad kur bebūtumėte per atostogas, visada išlieka pareiga sekmadienį dalyvauti Šventosiose Mišiose.

Atėjus į parapijos namus visada nudžiunga širdis, radus laukiančią jaunimo grupelę, kurie tikrai ne prie bažnyčios gyvena, kurių atvykimui reikalingas ir jų šeimos narių pasiaukojimas.

Viena pasiaukojanti mama užsiima parapijos namų pašildymo darbais, kad susirinkę ramiai, šiltai galėtume kalbėtis, mokytis, repetuoti...

Aptarėme Kalėdų laikotarpį bažnyčioje ir pasidalinome patirtimis švenčių praleistų šeimose.

Tokie laisvesni susitikimai yra gera proga aptarti mūsų norus ir realias galimybes dalyvauti įvairiuose arkivyskupijos Jaunimo centro renginiuose. Pasiūla tikrai didelė, belieka įsivertinti tiek laiko, tiek financines galimybes savo, savo šeimų ir savo parapijos. Galiausiai susidėliojame prioritetus, kur norime ir galime dalyvauti.

Šįkart nemažai kalbėjomės apie Visuotinę bažnyčią. Kalbėjomės apie Sutvirtinimo vardus, apie tai, kokios tradicijos mūsų parapijoje per pačią Sutvirtinimo sakramento teikimo šventę. Pasiūliau paskaityti knygą: Kun. A. Balota, L. Benys "Šventųjų gyvenimai". Pažadėjau ją kitam sekmadiniui atnešti, kad galėtų paskaityti tie, kurie bibliotekose nerastų.

Šventosiose Mišiose, besimeldžiant prie vargonų, pamačiau apačioje suole sėdinčią merginą, kuri labai panaši buvo į pavasarį priėmusią Sutvirtinimo sakramentą. Nuo tos šventės, mūsų bažnyčioje ji daugiau nebuvo...

Nulipus į apačią skaityti skaitinius pamačiau, kad tai tikrai ji. Mergina nusišypsojusi pasakė, kad atnešė knygą "Šventųjų Gyvenimai", kurią jai buvau paskolinusi, kada ji ruošėsi Sutvirtinimo sakramentui. Buvau įsitikinusi, kad ji yra namuose. Šiltai apsikabinusios mes nukeliavome prie vargonų, kur ji visą pasiruošimo laiką giedojo. Širdyje girdžiu jos gražų Šventojo Rašto skaitymą Šventosiose Mišiose. Matau iš džiaugsmo verkiančią po nuoširdžios išpažinties...

Turėčiau sakyti, kad nepaliauja stebinti Dievulis mūsų savo ženklais, bet tai pasidarė taip natūralu ir tikra. Šįkart Dievas net laiką sutaupė, kad negaisčiau ieškodama namuose tos knygos, bandydama prisiminti,- kam ji galėjo būti duota?...

Šiandienos posmelis prieš Evangeliją tarsi viską ir paaiškina...

Jūsų širdyse teviešpatauja Kristaus ramybė. Kristaus žodis tegyvuoja Jumyse vaisingai.

(Kol 3, 15a. 16a.).

Kėdainių šv. Jurgio parapijos katechetė Genovaitė Matusevičienė