į pradžią   |   turinys   |   susisiekite  
Informacija » Naujienų archyvas
2017-02-16 Šventa istorinė tautos diena

Vasario 16 - ąją lietuvis pradeda nuo jį pažadinusios aušros, Trispalvės iškėlimo prie savo namų, rytmetinės maldos už Tėvynę, prisiminimų virpinančių širdį, Lietuvos himno, giesmės, nuo apkabinimo savo artimo žmogaus. Kiekviena bendruomenė savitai pažymėjo Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

Šv. Jurgio parapijos tikintieji ėjo į ankstyvąsias Šv. Mišias. Klebonas Artūras Stanevičius kvietė visus maldai už Tėvynę ir jos didvyrius. Po pamaldų, sugiedojus Lietuvos himną klebonas Artūras Stanevičius sveikino parapijiečius linkėdamas, kad pajaustume džiaugsmą ir pakylėjimą kiekvienas savo širdyje toje nevienadienėje tautos šventėje gyvenančioje mumyse nuolatos.

Pasibaigus Šv. Mišioms Šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje buvo paleisti trispalviai balionai su laiškais. Trys laiškai pakilo į padangę. Laiškus su šventiniais linkėjimais rašė Šv. Jurgio bendruomenės tikintieji. Jų tarpe caritas ir bažnyčios choras. Viename laiške linkėjo taikos, Dievo palaimos ir džiaugsmingos šventės šeimoms, kitame laiške linkėjo tikėjimo, meilės, vilties ir pagarbos vienų kitiems, trečiame laiške linkėjo skambių giesmių, didingo balsų aido po Šv. Jurgio bažnyčios skliautais visiems drauge džiaugsmingai švenčiant istorinę tautos šventę.

Balionams nuskriejus, parapijiečiai drauge su klebonu vyko į kovotojų kritusių už Lietuvos laisvę pagerbimo ceremoniją Dotnuvos kapinėse prie paminklo ,,Žuvusiems už Lietuvos laisvę kariams“. Čia prisiekė jaunieji šauliai, buvo padėtos gėlės  ant kovojusių už Lietuvos laisvę kapelių. Šalia minėto paminklo glaudžiasi ir partizano Liudo Augos, kuris išėjo partizanauti dar neturėdamas aštuoniolikos metų ir žuvo nelygioje partizaninėje kovoje, tėvų Augos Juozo ir Zuzanos Augienės kapelis.

Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius džiaugėsi tautos šventėje dalyvaujančiu nemažu būriu jaunųjų šaulių ir vėliavėlių gausa. Jos buvo kiekvieno rankose. Tautos išskirtinumo ženklai puošė šią dieną.

Tautinis rūbas sugrįžta tarsi iš ilgos kelionės, kurį mokomės pamilti. Jį jau matome ne tik etnografiniuose momentuose, bet tautos ir kitose lietuviui brangiose šventėse, kaip išskirtinumo, pasididžiavimo savo šalimi ir jos savitumu aprėdą.

Kiekvienas esame savo žemės grūdelis auginantis daigelius šviesai, Dievo vaikas su ta saule. Telieka vienytis šeimose ir bendruomenėse puoselėjant  savo kraštą, saugant taiką, branginant savo tautos vertybes.

 

Genė Sereikienė

Nuotraukos straipsnio autorės