Kristaus Žengimo į dangų iškilmės dieną Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčioje per 60 vaikų pirmą kartą priėmė Šventąją Komuniją.

Šv. Mišias aukojo klebonas Artūras Stanevičius. Šv. Rašto skaitinius skaitė vaikučių mamytės: Raimonda Augienė ir Jolanta Klevinskienė.

Baigdami katechezės pamokėles kalbėjomės su vaikais, kad ne viską galima išmokti mintinai, kad tikėjimo pamoka tęsis visą gyvenimą. Tikėjimą Dievu reikia pajausti. Tikėjimą reikia brandinti, auginti bei puoselėti per maldą, Bažnyčios Tradiciją, Šventojo Rašto tiesas, kuris kiekvienoje šeimoje turėtų užimti pačią arčiausią ir garbingiausią vietą. Nusprendėme, kad nereikia bijoti išpažinties, kuri palengvina sielos būseną, o vengti reikėtų nuodėmės, kuri atitolina mus nuo Dievo. Mūsų gyvenimo kelio ženklai – Dievo įsakymai, kurių nevalia pamiršti.

Džiaugiausi tėvais, kurie nuo pirmųjų vaikų katechezės pamokų atsakingai kas sekmadienį drauge su savo vaikais dalyvavo Šv. Mišiose. Išties pirmieji tikėjimo ugdytojai ir yra vaikų tėveliai.

Pirmosios Komunijos šventė – ne vien vaikų, jų tėvelių, artimųjų, bet ir parapijos. Klebonas Artūras Stanevičius pasidžiaugė, kad vaikai priėmė Pirmąją Komuniją Kristaus Žengimo į dangų dieną. Šie metai taip pat yra ypatingi – paskelbti arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais. Šventoriuje ta proga pastatytas metalinis kryžius, o šalia kryžiaus neseniai sumontuotos, metalinės plokštės su tekstais.

Klebonas Artūras Stanevičius pakvietė visus išeiti į šventorių ir pašventino šias plokštes prie kryžiaus. Čia pat klebonas Artūras Stanevičius vaikams įteikė Pirmosios Komunijos pažymėjimus.

Sveikindamas vaikus klebonas jiems linkėjo kuo dažniau priimti Jėzų į savo širdeles ir nepamiršti bažnyčios. Vaikus dar sveikino jų tėvai, krikštatėviai, giminės čia esantys ir grįžę iš užsienio.

Dvidešimt dvejus metus vesdama katechezės pamokėles ir stebėdama nuostabias Pirmosios Komunijos šventes surikiavau eiles, kurias kasmet dovanoju Priėmusiems Pirmąją Šventąją Komuniją vaikams.

***

Baltas apdaras,

Rūtomis kaišyta

Pirmojo sakramento

Žvakė

Ir siela be dėmės.

Kaip Angelas šiandien

Prie KRISTAUS artinies –

Prie didelio stebuklo,

Prie didžiosios paslapties.

Daug kartų ta akimirka,

Kaip ir vaikystė,

Sugrįš iš praeities,

Kai Ostija

Prie lūpų glaudėsi,

Tokia dar nesuprantama

Tau buvo

Jos didi prasmė.

Gyvenime diena tokia

Juk būna,

Kai kelias nepažinto

Verias ateitin,

Kai KRISTŲ

Pirmą kartą priimi širdin.

Vaikystės atminty

Tas Pakylėjimas neblės,

Ta Ostija

Vis švies ir švies,

Ir baltas apdaras,

Ir siela be dėmės.

Genė Sereikienė – Šv. Jurgio bažnyčios katechetė

Nuotraukos straipsnio autorės ir Gražinos Žebarauskienės