Katalikų bažnyčia nuo IV amžiaus pradėjo švęsti Verbines. Verbinės švenčiamos paskutinį sekmadienį prieš Velykas. Į šv. Jurgio bažnyčią renkasi tikintieji nešini verbų šakelėmis.

Vieni nešasi žalią kadagio šakelę, kiti spalvotas ant medinio kotelio pritvirtintas džiovintų gėlių, javų varpų, įvairiais žolynėliais puoštas verbas. Verbos stebina savo įvairove. Galima pamatyti:  volelinių,  rykštelinių, plokščiųjų ir vainikinių verbų.

Verbų sekmadienį prisimename iškilmingą Kristaus įžengimą į Jeruzalę, kur Jėzus buvo sutiktas kaip pranašas, Dievo sūnus, didis žmogus. Įžengiant į miestą žmonės jam po kojomis klojo palmių, skaras, kilimus ir alyvų šakeles šaukdami „Osana!...“ Ar visi minioje buvo nuoširdūs? Praėjus penkioms dienoms vietoje „Osana!...“ ta pati minia jau šaukia: „Ant kryžiaus jį!". Kristus nukryžiuojamas.

Šv. Jurgio bažnyčios klebonas Artūras Stanevičius aukoja Viešpaties Kančios sekmadienio Šventąsias Mišias. Buvo šventinamos ir smilkomos verbos.

Bažnyčioje tikintieji nešini verbomis eina Verbų sekmadienio procesiją Kristaus karaliaus garbei. Klebonas procesijos metu neša iš kadagio, palmės ir baltųjų kalijų sukomponuotą verbą. Gieda bažnyčios choras.

Tikima, kad šventinta verba apsaugo namus nuo perkūno, pasėlius nuo juos niokojančių ledų, graužikų ir kitokių kenkėjų. Šventinta kadagio šakele šventoriuje išplakame vieni kitus tikėdami, kad būsime sveiki visus metus.

Genė Sereikienė

Nuotraukos Genovaitės Matusevičienės ir Vikos Makaveckienės