Atgaila

Mokėmės, šventėme, vienijomės su Dievu maldoje, o šiandieną susirinkome Atgailos sakramentui.  Atėjome anksčiau, kad galėtume sukalbėti „Išpažinties maldeles“ prašydami Šventosios Dvasios apšviesti mus, kad pažintume savo nuodėmes, nuoširdžiai dėl jų gailėtumės, drąsiai jas išpažintume ir tvirtai pasiryžtume nebenusidėti.

Vaikams kilo įvairių klausimų, jaučiau jų jaudulį. Už juos dar labiau jaudinosi jų artimieji: tėveliai, globėjai, seneliai.

„Nieko nereikia bijoti. Vieno dalyko bijokite tai nuodėmės,“ - raminau vaikus.

„Aš tai nieko ir nebijau. Pažiūrėkite, mano nosis šalta,“ – pasigyrė arčiausiai klausyklos stovėjęs berniukas.

„Ar labai garsiai reikia gailėtis?“ – išgirstu kitą klausimą.

„Gali tyliai, bet nuoširdžiai“, - patariu.

Visą vaikų jaudulį išblaško pasirodęs klebonas Artūras Stanevičius, kuris pakviečia vaikus pajudėti ir pereiti nuo bažnyčios galinių durų iki altoriaus, ir taip tris kartus. Čia buvo repeticija rytojui. Taip reikės susirikiuoti Pirmosios Komunijos dieną. Papokštavęs, kad vaikai susirinktų, jeigu netyčia išbarstė nuodėmes klebonas sėdo į klausyklą.

Pagarbi tyla bažnyčioje. Po išpažinties nuoširdi vaikų maldelė atsiklaupus ant klaupto prie šoninio Nukryžiuotojo Jėzaus altoriaus. Iš abiejų pusių stovėjusi išpažinčiai vaikų eilutė beregint ištirpo. Palaimingas palengvėjimas vaikams ir juos atlydėjusiems artimiesiems.

Pirmoji Komunija

Tarsi pirmieji slyvų, vyšnių, obelų žiedai bolavo mergaičių suknelės, karūnėlės puoštos rūtomis, baltos žvakės kiekvieno rankoje. Tiek daug tyrumo toje gyvenime nepamirštamoje šventėje. Pilna bažnyčia vaikų ir juos atlydėjusių artimųjų. Atėjo visi net pačius mažiausius tėveliai atsivedė ar atsivežė vežimėliuose. Šventėje tiko jų krykštavimas, sunkiai tramdomas smalsumas. Dalyvavo ir katechizuojamųjų krikštatėviai, giminės grįžę iš užsienio. Gėrėjausi, kad susirinko tiek daug jaunų ir gausių šeimų.

Visada tokiose šventėse Šv. Rašto skaitinius, Visuotinę maldą, Tikėjimo išpažinimą skaito vaikų tėvai. Šį kartą sunkiai sekasi prikalbinti, kad kas ateitų paskaityti. „Aš labai jaudinuosi, pravirksiu, ne, negaliu“, - teisinasi viena, kita, trečia mama.

Ir iš tiesų matau ašaras net vyrų akyse. Džiaugsmo jaudulys neapsakomas. Atnašavome Pirmosios Komunijos pažymėjimus, duoną ir vyną.

Ramybės linkėjimo valandėlę klebonas Artūras Stanevičius paprašo visų susitaikyti. Tėvams apkabinti savo vaikus, priglausit, atsiprašyti už griežtus pabarimus, kurių kartais gal ir nereikėjo. Vaikus taip pat kvietė atsiprašyti tėvelių už įskaudinimą, nepaklusnumą.

Visų katechizuojamųjų rankose dega žvakės. Tiek daug žiburėlių. Jie tarsi širdelių šviesa ir šiluma užlieja bažnyčią.

Dar viena nepaprasta ir jaudinanti akimirka, kada klebonas Artūras Stanevičius paprašo vaikų atsiklaupti prieš savo tėvus, kad šie juos palaimintų ir vaikai pabučiuotų savo tėvų, globėjų laiminančią ranką.

Šv. Mišiose nieko nėra nesvarbaus, ko nereikėtų išgyventi, patirti apmąstyti ar pajausti. Svarbiausias momentas Eucharistija tirpstanti burnoje, Kristaus atėjimas į kiekvieno katechizuojamojo širdį.

Pažymėjimų įteikimas

Katechetė skaito vaikų pavardes, o klebonas Artūras Stanevičius kiekvienam įteikia dokumentą liudijantį priėmus Pirmąją Komuniją. Įteikęs pažymėjimus klebonas palinki vaikams ir jų tėveliams sekti Kristų, kad ne vien ši diena taptų didele švente, bet tai būtų graži pradžia toliau žengiant tikėjimo keliu primindamas vaikams, kad visus metus kiekvieną mėnesį apsilankytų bažnyčioje išpažintų nuodėmes ir priimtų Eucharistiją.

Laimingi tėveliai nuoširdžiai dėkoja klebonui Artūrui Stanevičiui įteikdami jam didelę puokštę baltųjų kardelių.

Šiandieną ypatinga diena, nes vaikai į savo širdeles pirmą kartą priėmė Kristų. Apie tai jiems dar primins ir nuotraukos bažnyčioje prie altoriaus.

 Kėdainių šv. kankinio Jurgio bažnyčios katechetė Genė Sereikienė

Nuotraukos Vikos Makaveckienės