Popiežius Pranciškus norėdamas, kad Šventasis Raštas būtų labiau skaitomas ir giliau apmąstomas, labiau branginamas bei iškilmingiau skelbiamas dar 2019 m. rugsėjo 30 dieną paskelbė „apaštališkąjį laišką „Aperuit illis“ ir nurodė, kad kasmet visoje Bažnyčioje trečiasis eilinis liturginių metų sekmadienis būtų švenčiamas kaip Dievo Žodžio sekmadienis.“ Dievo Žodžio sekmadienis pradėtas minėti 2020 metais.

Sausio 26 dieną bažnyčioje minėjome pirmąjį Dievo žodžio sekmadienį. Į Šv. Mišias, kurias aukojo klebonas Artūras Stanevičius rinkosi parapijos maldų grupės, katechetės, katechezės jaunimas ir vaikai bei visi tikintieji, kuriems yra svarbus sekmadienio šventimas.

Klebonas perskaitė Lietuvos vyskupų laišką, o po Šv. Mišių pakvietė dar trumpam užtrukti bažnyčioje ir minint Dievo Žodžio sekmadienį paklausyti ką mums kalba Šventasis Raštas, kuriame Dievas įkvėpė pranašus ir evangelistus užrašyti Jo Žodį. Sutvirtinimo sakramentui besiruošiantis jaunimas rankose turėjo Senojo ir Naujojo Testamento tekstus, kuriuos jiems išdalino katechetė Genovaitė Matusevičienė. Visi pagarbiai sustojo prie altoriaus. Caritas pirmininkės Melanijos Pivorienės ir Dievo gailestingumo vainikėlio maldos grupės vadovės Adelės Dovidavičienės rankose degė žvakės.

Šv. Rašto tekstus skaitė: Erikas Jankauskas, Klaudijus Jakaitis, Karilė Laucytė, Skaistė Jaškūnaitė, Austėja Baltikauskytė, Gabija Varžinskaitė, Gintaras Beresnevičius, Nedas Mižutavičius, Lukas Pralgauskas, Titas Kalina, katechetės Genovaitė Matusevičienė ir Genė Sereikienė bei bažnyčios vargonininkė Aušra Giedrienė.

Trumpa šventa akimirka apjungė tikinčiuosius, kurie klausėsi skaitomo Dievo žodžio. „... negaliu nepadėkoti už taip gražiai organizuotą Biblijos paskaitymą, tą sielos atgaivą, už tokius raiškius Jūsų skaitinius. Ačiū, ačiū ir visokeriopos Jums sėkmės.“ Eugenija (vaistininkė).

Iš tiesų kartais tiek nedaug tereikia tik ištarti, perskaityti Dievo žodį ir visada atrasime Jį priimančių. Prabangiuose namuose kartais ieškome šilumos ir jos vis nerandame. Tarnavimas daiktams vien laiko švaistymas. Akylai saugome brangias vazas tarsi jos būtų žmonės. Deja jos dužta ir sensta ant jų nusėdus laiko dulkėms. Dievo žodis – amžinas. Jis yra mūsų sielos maistas. Labai reikėjo to Dievo žodžio sekmadienio. Kažkada buvo užėjęs knygų pirkimo vajus, kada namų sekcijose būtinai turėjo stovėti gražiai išleistos knygos. Žmonės gaudė knygynuose knygas. Tarp jų nusipirkdavo ir Šventąjį Raštą, bet jo neatsivertė. Modernėjant butams, didėjant knygų pasiūlai ši mada dingo. Kur keliavo knygos? Kai kurios atsidurdavo prie konteinerių. Labai gaila, bet tarp jų rasdavosi ir mūsų Šventoji knyga. Dirbdama tuomet bibliotekoje visą tai mačiau, rinkau žmonių atneštą Šventąjį Raštą ir dalinau jo neturintiems patardama atsiverst šią knygą. Daug žmonių tiesiog nesupranta kas tai per knyga yra Šventasis Raštas ir kaip jis turi būti skaitomas. Jis mūsų Šventoji knyga. Tereikia Bibliją paliesti, paimti į rankas, atsiversti ir išgirsti Jo kalbą.

Mūsų parapijos maldų grupėse šalia maldynų ir giesmynų visada yra Šv. Raštas. Iš jo skaitome tekstus.

Genė Sereikienė

Nuotraukos Genovaitės Matusevičienės ir Astos Smulskienės