Nešini žvakėmis į bažnyčią renkasi parapijiečiai. Grabnyčios švenčiamos praėjus 40 dienų nuo Jėzaus Gimimo, kada Juozapas ir Marija atneša pirmagimį savo sūnų Jėzų į šventyklą paaukoti Dievui.

Bažnyčioje prie altoriaus stovi kryžius prie kurio dega žvakė. Šalia kryžiaus padėta keletą žvakių. Grabnyčių Šv. Mišias aukoja klebonas Artūras Stanevičius. Apeigų pradžioje chorui giedant priegiesmį: „Štai nužengs galybių Viešpats ir apšvies savo tarnus, „aleliuja“ (plg. 35,4-5) bažnyčioje visi užsidega žvakes.

Klebonas šventina Grabnyčių žvakes melsdamas Dievą: „Tegul visi, kurie šiandien bažnyčioje gėrisi žvakių spindesiu, laimingai pasieks tavo garbės šviesą danguje“, o Didysis bažnyčios choras gieda Simeono giesmę. Apie Kristaus įžengimą į šventyklą mums byloja pranašo Malachijo pranašystė, kurią girdime dienos Žodžio liturgijos skaitiniuose. Bažnyčios viduje giedant chorui su žvakėmis rankose einama procesija. Žvakės simbolizuoja Kristų nešantį šviesą, nugalintį mirtį ir tamsybių jėgas.

Grabnyčių Šv. Mišiose meldėmės už gyvojo Rožyno kalbėtojus, už pašaukimus, už pašvęstuosius, kad jie Kristaus Evangelijos šviesą neštų pasauliui.

Kai kurie žmonės tuo laiku namuose lieja vaškines žvakes, kad per Grabnyčias galėtų atnešti į bažnyčią jas pašventinti.

Visa savo esybe jaučiame pavasarį. Apie jį mums praneša gamta, bet mums be galo reikalinga Kristaus šviesa, kad ją turėtume savyje, kad ji nepaliktų mūsų sielose abejonių, kad būtume tvirti.

Genė  Sereikienė

Nuotraukos Genovaitės Matusevičienės ir Astos Smulskienės