,,Mano siela, šlovink VIEŠPATĮ,

ir visa, kas manyje, tešlovina jo šventąjį vardą!“

Ps 103.1

Balandžio 29-ąją, mūsų Kėdainių Šv. kankinio Jurgio parapijos bendruomenė įsiliejo į nenutrūkstamą Švč. Sakramento adoraciją. Perėmėme iš Šėtos parapijos ir perdavėme Kulautuvos bažnyčiai.

Maldos grupės nuo ryto mažomis grupelėmis džiaugsmingai pasidalijo būdėjimo laiką, atsižvelgdamos į visus esamus pandemijos rekalavimus: Caritas, Gyvojo Rožyno, Dievo Gailestingumo vainikėlio kalbėtojai, Marijos legionas, Motinos maldoje judėjimas, jaunimas, vaikai, Povilo Lukšio šaulių kuopa, parapijos Didysis choras...

Visų Bažnyčios Tėvų raštuose rasime liturginių tekstų bei specifinių papročių, susijusių su Eucharistija. Ji nepaliekama ant altoriaus, bet nuo jo parnešama į tikinčiųjų namus, kur bus jų kasdienybės liudininkė, lydės kelionėje, ypač toje paskutinėje – kaip viatikas. Toks Eucharistijos buvimas visur mums neįsivaizduojamas.

Atrodo, kad Bažnyčia šiandien su nauju uolumu skatina ir atranda Eucharistinės adoracijos vertingumą.

Adoracija yra viena iš pamaldumo formų turtingame Bažnyčios lobyne. Ji pasireiškia kaip išorinis viešas pagarbinimas, kaip vidinis buvimas kartu, kaip maldos budėjimas, gali vykti ne tik fiziškai būnant prie adoruojamo objekto, bet ir mintimis, dvasiškai.

Adoruojant kalbamos, giedamos įvairiausios maldos, skaitomi šventi tekstai arba medituojama. Pagrindinis adoracijos bruožas - būti kartu.

Asmens dvasingumui periodiška adoracija turi didelę reikšmę ir yra labai paveiki, veiksmingai padeda giliau pažinti Dievą ir užmegsti asmeninį ryšį. Maldos ar meditacijos poveikis yra labai individualus, kadangi tai gyvų asmenų, žmogaus ir Dievo, asmeninė santykio istorija. Verta pažinti įvairias dvasinio gyvenimo ir maldos formas ir pasirinkti tas, kurios labiausiai tinka. Taip pat reikia įsidėmėti, kad malda vertinga ne vien jausmu ir dvasiniu pasitenkinimu, kurį sukelia, bet svarbiausia - gyvenimo vaisiais: kiek ji įgalina geriau tarnauti Dievui ir artimui.

Nuotrauka Genovaitės Matusevičienės

Šv. Ostija, Dievo gailestingumo testamente mums, garbinu Tave.

Šv. Ostija, Jėzaus Kūno ir Kraujo gailestingume mums, garbinu Tave.

Šv. Ostija, mums teikiamas amžinasis gyvenime, garbinu Tave.

Šv. Ostija, Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios gailestingume mums, garbinu Tave.

Šv. Ostija, gyvojo vandens versme, trykštanti iš begalinio gailestingumo mums, garbinu Tave.

Šv. Ostija, tyriausios meilės ugnie, liepsnojanti iš Amžinojo Tėvo prieglobsčio, garbinu Tave.

Šv. Ostija, vaistai nuo visų mūsų negalių, garbinu Tave.

Šv. Ostija, mums atverianti vienybę su Dievu per beribį Jo gailestingumą, garbinu Tave.

Šv. Ostija, skleidžianti visus mieliausios Jėzaus Širdies jausmus mums, garbinu Tave.

Šv. Ostija, vienintele mūsų viltie per visas kančias ir gyvenimo sunkumus, pasitikiu Tavimi, Jėzau.

Šv. Ostija, vienintele mūsų viltie per tamsą ir vidines bei išorines audras, pasitikiu Tavimi, Jėzau.

Šv. Ostija, vienintele mūsų viltie gyvenime ir mirties valandą, pasitikiu Tavimi, Jėzau.

Šv. Ostija, vienintele mūsų viltie nesėkmių ir abejonių metu, pasitikiu Tavimi, Jėzau.

Šv. Ostija, vienintele mūsų viltie tarp melo ir išdavysčių, pasitikiu Tavimi, Jėzau.

Šv. Ostija, vienintele mūsų viltie tarp vargų ir kasdienio gyvenimo pilkumos, pasitikiu Tavimi, Jėzau.

Šv. Ostija, vienintele mūsų viltie, kai griūva mūsų viltys ir pastangos, pasitikiu Tavimi, Jėzau.

Šv. Ostija, Dievo pagalba, kai sunku laikytis dorybės ir mano prigimtis maištauja, pasitikiu Tavimi, Jėzau.

Šv. Ostija, Dievo pagalba, kai į mane nukreipti priešų smūgiai, pasitikiu Tavimi, Jėzau.

Šv. Ostija, Dievo pagalba, kai mano vargai ir pastangos žmonių pasmerkti, pasitikiu Tavimi, Jėzau.

Šv. Ostija, Dievo pagalba, kai man nuskambės Tavo nuosprendis, pasitikėsiu Tavimi, Jėzau.

Švenčiausioji Trejybe, pasitikiu nesibaigiančiu Tavo gailestingumu. Dievas yra mano Tėvas, taigi aš, Jo vaikas, turiu visišką teisę į Dieviškąją Jo Širdį,ir kuo tirštesnė tamsa, tuo mano pasitikėjimas turi būti didesnis. Amen.

(pagal šv. Faustinos maldą, Dienoraštis, 356)

Adoruotojų liudijimai:

„Susitikimo su Viešpačiu valanda man yra tikra malonė, leidžianti giliai patirti Jo ramybę, džiaugsmą ir meilę, pajausti stiprybę teikiantį Jėzaus artumą.”

„Patyręs Viešpaties malonę, įgijau drąsos gyventi. Jaučiuosi prabudęs, imu matyti, kaip Dievas veikia mano gyvenime. Garbinti Jėzų Švč. Sakramente man tapo lygiai svarbu, kaip valgyti ar kvėpuoti.”

„Būtent per garbinimo valandą supratau, jog Dievas mane myli labai asmeniškai, kaip savo artimiausią draugą – myli taip, tarsi būčiau vienintelis žmogus pasaulyje.”

„Kai įsipareigoju Jėzui, galiu būti tikras, kad ir Jis man įsipareigoja.”

,,Supratau, kad nesu tobulas, ir kad Viešpačiui nereikia kad toks būčiau. Už viską dėkoju Dievui. Šlovė ir garbė Tau Viešpatie! Pradėjau daugiau melstis, studijuoti Bibliją. Labai stipriai patyriau gydančiojo Dievo veikimą, širdies perkeitimą. Gavau naują žvilgsnį į save ir kitus.”
 
,,Supratau, kad neturiu išsikovoti ar užtarnauti meilės. Atradau savo sesę, su kuria santykiai buvo nutrūkę, pradėjo gyti mano žaizda nuo priklausomybės prie žmogaus. Pradėjau daugiau atsiverti kitam. Daugiau meldžiuosi.”

,,Patyriau ašarų malonę, aiškumą, pasikeitė suvokimas apie save ir kitus”.

Kėdainių Šv. kankinio Jurgio parapijos informacija

Nuotraukos Ilonos Soročkienės ir Vytauto Karlos