Visa kuo mes pasirodome Dievo tarnai, didžiai kantrūs sielvartuose, negandose, suspaudimuose, plakimuose, kalėjimuose, sąmyšiuose,

sunkiuose darbuose, budėjimuose, badavimuose; pasirodome tyrumu,

išmintimi, pakantumu, gerumu, Šventąja Dvasia, neveidmaininga meile, 

 tiesos žodžiu, Dievo jėga, teisumo ginklais iš dešinės ir iš kairės; 

 gerbiami ir žeminami, šmeižiami ir giriami, laikomi apgavikais ir teisiais, 

 nepažįstamais ir žinomais; kai mirštame – ir štai vėl gyvuojame,

kai esame baudžiami – ir nenužudomi,  kai liūdime – ir visą laiką esame linksmi,

 kai, būdami beturčiai, praturtiname daugelį, kai nieko neturime – ir viską turime.

2 Kor 6,4-10

Nuotrauka Vytauto Karlos

Šiais metais minime 80-ąsias tremties pradžios metines. Kaip ir kasmet, Kėdainių Šv. kankinio Jurgio parapijos klebonas, kartu su bendruomene, birželio 14-ąją, dalyvauja masinių trėmimų pradžios minėjime prie Kėdainių geležinkelio stoties.

Nuotrauka Vytauto Karlos

Klebono iniciatyva kasmet Gedulo ir Vilties dieną, Kauno gatvės kapinėse, aukojamos Šventosios Mišios už Lietuvos tremtinius, okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukas. Šiais metais prieš Šventąsias Mišias klebonas pakvietė visus melstis Sibiro Madonos litanija. Plačiau galima skaityti:

https://www.bernardinai.lt/sibiro-madonos-litanija/

Šventųjų Mišių pradžioje klebonas kalbėjo:

„Šiandien, minėdami Birželio tremtį. Prie Dievo kojų mes klojame savo tautos kančias ir likimą.

Ir glaudžiamės prie Kristaus kryžiaus, drauge su palaimintuoju mūsų tautos kankiniu arkivyskupu Teofiliumi Matulioniu, kurį Bažnyčia nuo 2017 m. mini šią dieną, kad Viešpats Kristus mūsų tautos kančią suvienytų su savąja, ir iškeltų ją kaip teisią atnašą Dievo Tėvo garbei.

Šv. Mišių auka testiprina, teapšviečia, tesuteikia ramybę ir paguodą: ir grįžusiems į Tėvynę, ir likusiems svetimoje šalyje tremtiniams ir jų artimiesiems.

Ir taip pat mūsų arkivyskupas Kęstutis Kėvalas drauge su Laisvės kovotojų sąjunga šiandien, kviečia paminėti 1941 metų birželio 22-23 dienos sukilimo 80-tąsias metines. Sovietams okupavus Lietuvą, 1940 m. lapkričio 17 d. Berlyne, generalinio štabo pulkininko, diplomato Kazio Škirpos bute, įvykusio Lietuvos aktyvistų fronto steigiamasis susirinkimas. Jame dalyvavo 27 asmenys. Vienijosi ir užsienyje likę Lietuvos diplomatai. Jų visų tikslas buvo išlikti Lietuvai kaip tautai, atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, sutelkti aktyviąsias lietuvių jėgas kovai už Lietuvos išlaisvinimą iš komunistinio jungo.

Šis sukilimas apėmė visą Lietuvą. Per Kauno radiofoną birželio 23 dieną, visam pasauliui buvo ištransliuota deklaracija, paskelbusi Lietuvos nepriklausomybės atstatymą, sudaryta Lietuvos laikinoji vyriausybė. Deja, sukilimas pareikalavo ir daug aukų. Per kelias dienas žuvo daugiau kaip du tūkstančiai sukilėlių. Birželio 26 dieną įvyko žuvusių sukilėlių laidotuvės. Per kelias sukilimo dienas žuvo daugiau kovotojų, nei per nepriklausomybės kovas 1918-1920 metais.

Prisimindami šį reikšmingą ir drauge skausmingą Lietuvos istorijai įvykį bei pagerbdami tautiečių laisvės kovotojų sudėtą auką pasimelskime už kovotojus ir už žuvusius dėl Tėvynės laisvės.

Tepašventina mus visus susirinkusius pagerbti mūsų tremtinių ir visų laisvės kovotojų.

Tesiilsi Dievo ir šventųjų draugėje mirę tremtiniai ir visi žuvusieji dėl Tėvynės laisvės…"

Nuotrauka Vytauto Karlos

Šventosiose Mišiose Šventojo Rašto skaitinį skaitė Kėdainių Šv. kankinio Jurgio parapijos Motinų maldoje vadovė  Genovaitė Matusevičienė. Visuotinę maldą sukūrė, ją perskaitė ir atnašas komentavo Motinų maldoje judėjimo narė Irena Stanislauskienė, kuri  motiniškai globoja visas tautos šventes savo parapijoje. Giedojo Didysis Sumos choras vadovaujamas Aušros Giedrienės. Šią dieną ypač aktyviai talkino parapijos Caritas ir vadovė Malenija Pivorienė bei Dievo Gailestingo vainikėlio kalbėtojų būrelis ir vadovė Adelė Dovidavičienė.

Po Šventųjų Mišių klebonas dėkojo Kėdainių rajono savivaldybės merui Valentinui Tamuliui, kuris net iš šventės Vilniuje, atskubėjo būti ir melstis su savo miesto žmonėmis; dėkojo vicemetrui Pauliui Aukštikalniui, administracijos direktoriui Arūnui Kacevičiui, Kėdainių tremtiniams ir jų vadui Jonui Šležiavičiui, Kėdainių parapijos chorui ir vadovei Aušrai Giedrienei, parapijos Caritui ir vadovei Malenijai Pivorienei, Dievo Gailestinumo vainikėlio kalbėtojams ir vadovei Adelei Dovidavičienei, dėkojo Irenai Stanislauskienei, dėkojo ir sveikino Kėdainių Povilo Lukšio kuopą ir vadę Kristiną Župerkienę švenčiančius dangiško globėjo šventę, dėkojo jauniesiems skautas, parapijos zakristijonui Albinui Šniurevičiui ir visiems talkinusiems ir besimeldusiems Šventosiose Mišiose.

Kėdainių tremtinių vadas Jonas Šležiavičius, dėkojo parapijos klebonui, nes būtent klebono iniciatyva kasmet galime švęsti Šventąsias Mišias Kauno gatvės kapinėse prie Tremtinio kryžiaus. Tremtiniams Dievas buvo vienintelė viltis.

Kėdainių Šv. kankinio Jurgio parapijos informacija

Nuotraukos Vytauto Karlos