„Niekur pranašas nebūna be pagarbos,

 nebent savo tėviškėje tarp savo giminių ir savo namuose“.

  Mk 6,4.

Nuotrauka Genovaitės Matusevičienės

Labai dažnai trokštame, kad Dievas mums apreikštų savo valią, nors iš tikrųjų ji pasiekia mus visus. Mes esami apsupti Dievo pranašystės ženklų tūkstančių žmonių lūpose ir gestuose, namuose, gatvėje, darbe, bet kuriame pasaulio krašte…

Deja, dažniausiai mes užuot atsivėrę, vertiname žmones, laikydami, kad jie yra per menki, kad galėtų mus ko nors pamokyti, teisinamės, kad jie nėra pakankamai išsilavinę ar šventi. Iš tiesų mus supa pranašai, galbūt maži, galbūt nepastebimi ir neįvertinti, tačiau nuolat siunčiami. Tai žmonės, kuriuos Dievo valia sutinkame savo gyvenimo kelyje. Kaip tik jų, paprastų ir gerai pažįstamų, mes, kaip ir Nazareto gyventojai, neįvertiname ir nepriimame.

Vis dėlto Jėzus, stebėdamasis savo tautiečių atšiaurumu, nepasiduoda. Jo atsakas - ne pyktis ar pasmerkimas, juo labiau ne depresija, bet nuostaba, atskleidžianti Dievo širdies gailestingumą: „Jis tik keliems ligoniams uždėjo rankas ir juos išgydė“.

Atmestasis Dievas vis dar gydo. Atstumtas mylimasis ir toliau myli, net ir nesulaukdamas jokio atsako. Dievas nėra pavargęs nuo mūsų: Jis tik stebisi. Ir toliau siunčia mums pranašus…

Nuotrauka Mindaugo Matusevičiaus

Šį sekmadienį kartu su visa Bažnyčia meldėme, kad visi Dievo Bažnyčios vaikai skleistų ir gintų tikėjimą, gyvendami ir veikdami Jėzaus Kristaus dvasia. Meldėme, kad Viešpats stiprintų visus, kurie Jėzaus vardu mokydami ir darydami gera, kuria žemėje Dievo Karalystę. Meldėme jiems drąsos ir vilties, kad džiaugtųsi gėrio vaisiais šiame gyvenime ir būtų atlyginta amžinosiomis dovanomis.

Nuotraukos Genovaitės Matusevičienės

Kėdainių Šv. kankinio Jurgio parapijos informacija