Šiais metais sukanka 70 metų kaip „Sosių“ miško partizanai atlikę kilnią misiją žemėje gindami Tėvynės laisvę žuvo nelygioje kovoje su priešais. Važiuojant į Naujųjų Lažų kaimą dešinėje įvažiavus į mišką stovi Vyčio kryžiaus atminimo ženklas ant, kurio surašytos partizanų pavardės. Iš jų ir tų, kurie žuvo 1951 metais:

Už juos klebonas Artūras Stanevičius antrą advento sekmadienį aukojo Šv. Mišias. Advento rimtyje ir susikaupime dera prisiminti ir pasimelsti už laisvės kovotojus,- kalbėjo klebonas.

Visuotinėje maldoje meldėme Viešpaties Dievo, kad išliktų šventi tie keliai, kuriais ėjo partizanai ir būtų nepamirštamos bei gerbiamos krauju aplaistytos jų kovų vietos, ir kartų kartoms būtų perduota atmintis apie lietuvių meilę savo kraštui, patriotizmą saugant mūsų tautos didžiausią vertybę  laisvę, kovotojų pasiryžimą ją ginti.

Meldėme, kad  ateinančių kartų jaunystė būna skirta kilniam darbui, kūrybai, šeimos vertybių puoselėjimui, savo krašto garsinimui.

Meldėme Viešpaties, kad palaimintų tuos žmones ir tas šeimas, kurios nebijodamos  būti išduotos rėmė ir palaikė  partizanus jų nelengvoje kovoje. Padėjo rengti bunkerius, sušildė partizanus prie savo šeimos stalo, meldėsi už juos ir su jais.

Meldėme, kad Viešpaties veido šviesa ir artumu džiaugtųsi partizanai  žuvę „Sosių“ miške prieš 70 metų,  jų Motinos pagimdžiusios ir išauginusios Lietuvos žemei didvyrius bei kiti ankstesniais metais šiame miške ir kituose Lietuvos miškuose kovodami už laivę nelygioje kovoje paguldę galvas partizanai.

Vaikai atnašavo žvakeles. Ąžuolui Dominykui įdomi patirtis „Kas tos atnašos?“ Pašventintas žvakeles uždegsime partizanų kovos lauke.

Prieš 5 metus taip pat Šv. Mišiomis paminėjome to įvykio 65 - metį. Tada drauge su klebonu Artūru Stanevičiumi nemaža grupelė maldininkų vykome į Dotnuvą prie Valstybinės reikšmės paminklo, kur palaidoti žuvę partizanai. Po to keletas žmonių nuvykome į partizanų kovos lauką esantį netoli Naujųjų Lažų kaimo. Ten uždegėme žvakeles, išskleidėme Trispalvę, nusifotografavome prie atminimo ąžuolo, sugiedojome „Tautišką giesmę“, sudainavome dainą „Palinko liepa šalia kelio...“.

Dabar po Šv. Mišių Laima Žilytė atliko keletą partizanų dainų ir giesmių, vargonavo Aušra Rinkevičienė. Šių eilučių autorė Genė Sereikienė skaitė eiles. Dalijimasis prisiminimais visada sujaudina iki sielos gelmių. Eleonora Turonienė žuvusių partizanų savo brolių Vinco ir Alfonso Sereikų sesuo ašarotomis akimis atsivėrė, - „Nešu gėles uždegu žvakes, ant brolių kapų Dotnuvoje, Krekenavoje, kovų lauke, nors jų nepažįstu, nes tuo laiku, kada jie pasiryžo partizanauti buvau dar maža prisiminti“.

Genė Sereikienė

Nuotraukos straipsnio autorės, Arvydo Augo ir Laimos Žilytės