„Jėzau, prisimink mane,

 kai ateisi į savo karalystę!“

(Lk 23.42)

Pradėdamas Šventąsias Mišias parapijos klebonas kalbėjo:

- Šiandien, užbaigdami bažnytinius – liturginius metus, dėkokime Dievui ir visi drauge lenkimės Kristui Karaliui, kurio dieviškoje karūnoje gražiausiais brangakmeniais spindi, mūsų Tėvynės šventasis karalaitis Kazimieras, palaimintasis Jurgis Matulaitis bei arkivyskupas ir kankinys Teofilius Matulionis. Dėkokime ir paveskime Dievo globai ir Lietuvos kariuomenę, kuri lapkričio 23 d. švęs 104-ąsias įkūrimo metines.

Šiose Šventosiose Mišiose, per dangiškąjį mūsų tautos šventųjų užtarimą melskimės už visus: sekmadienių ir švenčių maldininkus, aukotojus, geradarius, už Kėdainių Povilo Lukšio šaulių kuopą, už Kėdainių krašto literatus, už bažnyčios Chorą, Caritą, Marijos legioną, Motinas maldoje, Marijos Gyvojo rožyno ratelį, Gailestingumo vainikėlio ratelį, už kitus parapijos maldos ratelius, katechetus, adoruotojas, procesijų organizatorius ir dalyvius, patarnautojus bei visus pagalbininkus. Melskimės vieni už kitus, kad visada matytume vienas kitą, džiaugtumės šalia turėdami tikėjimo brolį ir sesę – parapijietį. Būkime šeima branginančia užuojautą, pagalbą ir ramybę.

Sekmadienio Evangelijos skaitinys pasakoja apie Jėzaus nukryžiavimą ir šalia buvusius žmones, kurie stovėjo ir žiūrėjo, ir tyčiodamiesi kalbėjo: „tegul pats išsigelbsti“. Toks nusistatymas užkrečia, sukelia abejingumo bangą, pavirsta blogiu, gali paveikti ir mūsų tikėjimą – jis nusilps, jei liks teoriškas ir netaps konkretus, įpareigojantis daryti, veikti pirmuoju asmeniu. Rizikuojame tapti paviršutiniškais krikščionimis, kurie sako, kad tiki į Dievą ir trokšta taikos, tačiau nesimeldžia ir nesirūpina artimu.

Yra ir gėrio banga. Daugelis nukryžiavimo sceną stebinčių žmonių šaiposi iš Kristaus, tačiau šalia nukryžiuotojo vadinamasis Gerasis nusikaltėlis kreipiasi į jį, pašaukia jį vardu – Jėzau, išpažįsta savo nusikaltimus ir tampa pirmuoju šventuoju! Evangelija ir mus kviečia jo pavyzdžiu įveikti blogį, nebebūti tik stebėtojais. Pirmas žingsnis yra pasitikėti Dievu: galime į jį kreiptis vardu, kaip gerasis nusidėjėlis. O pasitikėdami Dievu išmoksime užtarimo – galėsime pristatyti Dievui tai, ką matome: pasaulio kentėjimus, sutiktus žmones. Mes nesame pasaulyje tik tam, kad patys išsigelbėtume, bet kad ir savo seseris ir brolius atvestume pas mūsų valdovą, kad Dievas apglėbtų visus. Tačiau ar meldžiamės, ar užtariame? Turime rinktis: būti stebinčiaisiais ar darančiaisiais?

Ant kryžiaus apnuogintas Jėzus pašalina visa, kas dengia Dievą nuo mūsų ir sugriauna klaidingą jo karalystės sampratą. Pažvelkime į Kryžių, kad atrastume drąsos pažvelgti į save pačius, kad gebėtume nueiti pasitikėjimo ir užtarimo keliu, kad, tapę tarnais, galėtume karaliauti kartu su juo. (SAK/Vatican News)

Visuotinėje maldoje meldėme už mūsų parapijos draugus ir geradarius Kėdainių rajono savivaldybę ir merą Valentiną Tamulį. Laumetrio gamyklos vadovus Kazimierą Čiurilą ir Joną Putną. Kėdainių Profesinio Rengimo Centro direktorių Dangirą Kačinską. Te patiria jie gausias Viešpaties malones.

Meldėme už partizanus, šaulius, karius, laisvės kovų dalyvius. Tebus jų prieglauda ir stiprybė Tas, kurio vardas Emanuelis. O tai reiškia „Dievas su mumis“.

Šventosios Dvasios dovanų meldėme mūsų Kėdainių Povilo Lukšio šaulių kuopą. Tebūna jie tvirti patriotizmo tradicijų puoselėtojai ir Lietuvos laisvės gynėjai.

Meldėme už visus: sekmadienio ir švenčių maldininkus, aukotojus, tremtinius ir politinius kalinius, už Kėdainių krašto literatus, už bažnyčios Chorą, Caritą, Marijos legioną, Motinos maldoje judėjimą, už parapijos maldos ratelius, katechetus, adoruotojas, procesijų organizatorius ir dalyvius, patarnautojus bei visus pagalbininkus. Jų visų šventa tarnystė ir gyvenimo auka teskamba danguje kaip gražiausias gyrius Viešpačiui.

Meldėme Dangaus malonių dovanų mūsų Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapijos organizacijų ir maldos būrelių vadovams:

Šaulių vadui – Arvydui Ašmontui.

Tremtinių vadui – Jonui Šleževičiui.

Choro vadovei Gintarei Brazinskienei.

Carito ir Gyvojo Marijos Rožyno vadovei – Malenijai Pivorienei.

Katechetei, poetei ir Marijos legiono vadovei – Genei Sereikienei.

Katechetei ir Motinos maldoje judėjimo vadovei – Genovaitei Matusevičienei.

Dievo Gailestingumo vainikėlio vadovei – Adelei Dovydavičienei.

Rytmečio chorelio vadovei Laimutei Misevičienei.

Tradicinio giedojimo studijos vadovui „Siela nemari“ – Kęstučiui Volkui.

Parapijos ansamblio vadovui - Albertui Ramanauskui.

Parapijos svetainės redaktorei - Vikai Makaveckienei.

Zakristijonui – Albinui Šniurevičiui.

Šventosios Dvasios apšviesti tenepritrūksta jie stiprybės, kilnių idėjų ir veiklos kuriančios Dangaus Karalystę mūsų parapijoje.

Prie altoriaus palaiminimui buvo atnešamos Carito platinamos „Gerumas mus vienija“ žvakelės. Taip pat buvo šventinami kalėdaičiai.

Po Šventųjų Mišių parapijos klebono pakviestos visos maldos grupės ir organizacijos rinkosi Parapijos namuose Agapei prie staliukų. Popietę vedė Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapijos klebonas.

Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapijos informacija

Nuotraukos Gedimino Karlos