„Mes patys išgirdome ir žinome,

 kad jis iš tiesų yra pasaulio Išganytojas.“

(Jn 4.42)

Trečiasis gavėnios sekmadienis Kėdainių Šv. Jurgio kankinio bažnyčioje prasidėjo su palaimintojo arkivyskupo ir kankinio Teofiliaus Matulionio relikvijos išstatymu. Maldininkai palaiminti relikvija buvo po 12 val. Šv. Mišių.

12 val. Šv. Mišios aukotos žvakelių aukotojų prašymais ir maldavimais.

Kaip ir kiekvieną gavėnios sekmadienį, prieš 12 val. Šventąsias Mišias, buvo einamas Kryžiaus kelias.

Parapijiečiai kviečiami aukomis prisidėti prie Velykų žvakės įsigijimo, vargonų remonto darbų, 1,2 % fizinių asmenų mokesčio dalį skirti parapijai...

Klebonas homilijos metu daug dėmesio skyrė Susitaikymo sakramento svarbai iš kurio kyla Dievo gailestingumo džiaugsmas.

Jėzus mums duoda gyvojo vandens, kad mes padėtume kitiems numalšinti juos kamuojantį troškulį. Tad šiandien turime klausti savęs: ar trokštu Dievo, ar suprantu, kad man Jo meilės reikia kaip vandens, kad galėčiau gyventi? Ar padedu kitiems troškulio kamuojamiems žmonėms?

Mes nuolat trokštame meilės, ir jos mums niekada neužtenka. Trokštame tikros, laisvos, nesavanaudiškos meilės ir kenčiame, kai nesijaučiame mylimi, kai nesulaukiame tų mažų, paprastų, kasdienių gestų, kuriais paprastai išreiškiama meilė. Tai dar geriau supratome pandemijos metu, kai negalėjome apsikeisti bučiniu, apkabinimu, rankos paspaudimu. Mums to labai trūko, kad pradėjome galvoti, kaip rasti alternatyvių būdų pasakyti vienas kitam, jog mylime vienas kitą. Tai ir yra tikroji Dievo dovana – Jo Meilė, vienintelė, galinti numalšinti troškulį, kurį nešiojamės savyje, ir padidinti mūsų meilę amžinajam gyvenimui. Tada, kai peržengus egzistencijos ribą, tikėjimas ir viltis nebebus reikalingi, išliks vienintelė meilė, nes mūsų kelias veda ten, pas visos meilės Šaltinį.

Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapijos informacija

Nuotraukos Gedimino Karlos