Didįjį šeštadienį, Kėdainių Šv. Jurgio kankinio bažnyčios šventoriuje, kaip ir kasmet, maldininkus parapijos klebonas sukvietė prie užkurto laužo VELYKNAKČIO pamaldoms. Nuo laužo buvo įžiebta Velykų žvakė. Tarp daugybės kitų ženklų itin svarbi vieta tenka Velykų žvakei, arba Paschalui. Ji iškalbingai byloja, kaip Dievo Sūnus savo mirtimi sunaikino mirtį, o prisikeldamas dovanojo mums gyvenimą, taip tirpstantis vaškas dovanoja mums šviesą ir šilumą.

Tą vakarą buvo šventinama ugnis ir vanduo. Už Krikšto pažadų atnaujinimą buvo pelnomi atlaidai. Visi maldininkai kasmet į Velyknakčio pamaldas kviečiami atsinešti Krikšto žvakes.

Didysis šeštadienis yra diena, kuri atidengia didžiausią žmogaus vargą. Diena, kurioje susitinka mūsų ir Dievo tyla. Jėzus miręs, Jo kūnas paguldomas į kapą, užritinamas akmuo… ir viskas? Ne visuomet lengva tikėti, kad ne kančia ir ne mirtis taria paskutinį žodį. Ypač tuomet, kai patiriame kančią ir mirtį.

Šios nakties budėjimas turi keturias dalis: žiburių, žodžio, Krikšto ir aukos liturgijas.

Jėzaus priešmirtinis šauksmas ant kryžiaus „Mano Dieve, kodėl mane apleidai?“ yra ir kiekvieno Dievo tylą išgyvenančio žmogaus šauksmas.

Laimingi tie, kurie savo bedugnėse jau yra susitikę Dievą, palaiminti patyrę, kad Dievo tyla nereiškia Jo nebuvimo. Tačiau net ir doriems katalikams gyvenime būna momentų, kai supurto itin sunkūs išgyvenimai, kuriuose nematyti nė jokios išeities, nė jokio spingsinčio vilties žiburio, kai lyg apakę ir apkurtę stovime vietoje, nesuvokdami, ką daryti, nepatirdami Dievo buvimo ir pagalbos tuomet, kai jos, atrodytų, labiausiai reikia. Tai – Didžiojo šeštadienio patirtis.

Žodžio liturgijoje po skaitinių užgiedama „Garbė Dievui aukštybėse“. Nuo Didžiojo ketvirtadienio vakaro gedulingai tylėję bažnyčios varpai vėl suskamba, džiaugsmo ir triumfo gaida pritardami šiam angelų himnui.

Krikšto liturgijoje palaiminamas krikštyklos vanduo, panardinant į jį Velykų žvakę. Visi dalyvaujantys krikščionys dar kartą uždega savo žvakes, kad atnaujintų savo Krikšto pažadus.

Eucharistijos liturgija, tai Velyknakčio pamaldų ašis. Susitikdami Komunijoje su Prisikėlusiuoju tampame Jo pergalės prieš mirtį ir blogį dalyviais, Kristus triumfuoja, nugalėjęs mirtį, o mes, džiaugdamiesi Jo pergale, tampame naujais kūriniais, Kristaus Velykos yra ir mūsų Velykos, Bažnyčios Velykos. Kartu su Kristumi ir mes prisikeliame naujam vilties gyvenimui.

Šį vakarą penki Sutvirtinimo sakramentui besiruošiantys jaunuoliai pirmą kartą priėmė Pirmąją Komuniją.

Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapijos informacija

Nuotraukos Gedimino Karlos