Jėzus patikėdamas Petrui savo Bažnyčią pasakė: „Tu esi Simonas Jonos sūnus, o vadinsiesi Kefas „Petras-uola“.

Nors Petras išsigynė Jėzaus, bet tikėjimo paskatintas ir atgailaudamas jis sušuko: Viešpatie, pas ką mes eisime. Tik tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.“

Jėzus atgailaujančiam Petrui atleido. Jeigu žmogus gailisi ir atsiprašo Dievo Dievas visada atleidžia žmogui. Homilijoje kalbėjo tą dieną Šv. Mišias šv. Jurgio bažnyčioje aukojęs kun. Virgilijus Rutkūnas.

Dar tęsiasi birželinės pamaldos, todėl sukalbėjome Švč. Jėzaus širdies litaniją.

Išvykstant klebonui teol. lic. kun. Sigitui Bitkauskui į kelionę Marijos legionierės aptarėme gėlių persodinimą iš vazonėlių į lauką, nes joms reikia leisti ir toliau žydėti. Jos turi gauti žemės. Besidarbuodamos su s. Hana susitikome dvi turistų iš Lenkijos grupes, kurias domino Kėdainių šv. Jurgio bažnyčia. Jie jau buvo skaitę apie ją, todėl dar labai norėjo pamatyti ją gyvai. Šv. Mišios jau buvo pasibaigę, todėl turistai domėjosi bažnyčios išore, šventoriaus detalėmis: amžinos atminties popiežiaus Pranciškaus metaliniu bareljefu, užrašais ant sienų ypač kunigų amžinos atminties vietoje, Marijos Lurdo statula, šventoriaus kryžiais. Abi su s. Hana stengėmės kuo daugiau jiems papasakoti.

Slavamiras ir Jaroslavas sakėsi, kad lanko ne vien Kėdainių krašto bažnyčias, bet ir Kėdainių apylinkėse esančius dvarus. Taip pat domisi bendra Lietuvos ir Lenkijos LDK istorija. Bendravome mažiausiai trimis kalbomis. Turistai mus užkalbino angliškai. Atsakėme lietuviškai. Hana supratusi, kad tai Lenkijos žmonės lengvai su jais susikalbėjo lenkiškai. Turistai atidavė pagarbą šventoriuje palaidotiems čia dirbusiems kunigams. Buvo sužavėti, kad taip pagarbiai įamžintas šios bažnyčios sienoje popiežius Pranciškus, kurio apsilankymas Lietuvoje svarbus valstybei ir visai krikščioniškai bendruomenei įvykis.

Kalbėjome, kad Lietuvą lankė ne vienas, o du popiežiai. Prisiminėme ir amžinos atminties popiežių šv. Joną Paulių antrąjį. Pokalbis iš tiesų buvo turiningas ir abipusei naudingas. Atmintimi palietėme ir Milošą.

Sugrįždamos prie Petro ir Pauliaus iškilmės paminėjimo su s. Hana apmąstėme, koks yra svarbus kiekvienam atgailaujančiam žmogui Dievo gailestingumas ir atleidimas.

 „... kur nuolankumas - ten Išmintis.“

Nuotraukos straipsnio autorės

Genė Sereikienė