Šiais metais muzikinis kolektyvas „Auštaras“ kartu su Kėdainių Šv. Jurgio parapijos jaunimo choreliu buvo pakviestas į Belgijoje vykusį tarptautinį senosios religinės muzikos festivalį „Corpus Christi“, kurį organizavo Antverpeno miesto Šv. Sakramento bažnyčia.

„Auštaro“ vadovė Aušra Giedrienė visus įtraukė ne tik į ,,darbinę“, bet ir pažintinę kelionę. Tad į festivalį  Belgijoje išsiruošėme gerokai anksčiau, kad pakeliui aplankytume kai kuriuos objektus.

Išvykome ankstų birželio 14-osios rytą ir jau antroje dienos pusėje stabtelėjome Poznanėje. Lenkija – šalis, kurią su Lietuva sieja glaudi istorija. Poznanėje išvydome viduramžius menančią nepakartojamo grožio gotikinę katedrą, puošnią barokinę bažnyčią, priklaususią jėzuitams, bei centrinę miesto aikštę prie rotušės, kurios bokšte įsitaisęs ožiukas – Poznanės simbolis. Mieste gausu kultūrinės įvairovės, įspūdingų pastatų bei muzikos.

Pernakvoję Lenkijos–Vokietijos pasienyje keliavome į Berlyną. Jam paskyrėme visą dieną, aplankėme skaudžią istoriją menančias miesto vietas. Pabuvojome vakarinėje ir rytinėje jo dalyse, įsiliejome į šurmuliuojančią minią prie Branderburgo vartų, susikaupėme prie įspūdingo memorialo Holokausto aukoms, pasivaikščiojome prie Berlyno sienos fragmento, klausėmės gidės Rimos pasakojimo, kokia neapsakomai skaudi vokiečių tautai Berlyno padalijimo istorija.

Didelį įspūdį paliko Kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčia ir šalia pastatyta moderni šešiakampė protestantų kirchė. Apžiūrėjome didingus Humboltų universiteto rūmus, aikštę, kurioje naciai degino knygas… Keletą valandų pasivaikščioję išvykome nakvynei į jaukius svečių namus Berlyno pakraštyje.

Trečios dienos pabaigoje pasiekėme kelionės tikslą – Antverpeną ir vienuolyną prie Šv. Sakramento bažnyčios. Čia mūsų jau laukė brolis Renė Marija. Įsikūrėme celėse ir išskubėjome vakarieniauti į vienuolyno valgyklą – refektoriumą. Įspūdžiai nepakartojami! Klaidūs koridoriai, laiptinės, siauros celės, šventųjų statulos, paveikslai…

Ketvirtą dieną po generalinės repeticijos vyko ekskursija po Antverpeną – Flandrijos sostinę. Pasivaikščiojimai mums atvėrė miesto grožį bei daugiakultūriškumą. Likome sužavėti miesto istorijos, architektūros, žmonių bei atmosferos. Aplankėme įspūdingą Rubenso namą-muziejų. Susipažinome su flamandų mokyklos tapyba: P. P. Rubenso ir jo mokinių, A. van Deiko, P. Breigelio ir kitų flamandų dailininkų darbais. Na, o vakare vėl atsakingai ruošėmės sekmadienio šventei.

Birželio 18 d.  mūsų laukė Devintinių (Jėzaus Kūno ir Kraujo) iškilmės Šv. Sakramento bažnyčioje, kurioje dalyvavo giesmininkai ir vargonininkai iš Olandijos, Belgijos, Prancūzijos ir Lietuvos.

Parapijos klebonas Tėvas Jozefas šioms iškilmėms labai atsakingai ruošiasi –  tai pamatai tada, kai iki galo dalyvauji nepaprastai iškilmingoje šv. Mišių aukoje ir procesijoje Antverpeno gatvėmis.

Iškilmės vyksta laikantis senosios liturgijos lotynų kalba, Mišiose skamba grigališkasis choralas. „Auštariečių“ giesmės lotynų kalba įspūdingai skambėjo po bažnyčios skliautais, be galo jaudinančiai nuskambėjo lietuviškas ,,Dievo avinėlis“ tiems, kurie dalyvavo Mišiose kaip maldininkai, o ,,Sveika, Jūrų Žvaigžde“, sugiedota prie altoriaus lauke, ne vienam išspaudė ašarą.

Iškilmės vyko beveik keturias valandas, o lauke kaitino be gailesčio, todėl nelengva buvo net ir tiems, kuriems nereikėjo giedoti… Tačiau Tėvas Jozefas pasirūpino viskuo – vienuolyno sodelyje visos parapijos bendruomenės laukė agapė (vaišės) ir dalyvių koncertas. Jaunimui ypač patiko, kad buvo vaišinama bulvytėmis ,fri (pasirodo, Antverpeno gyventojai didžiuojasi, kad pirmieji pradėjo jas kepti) ir gaiviaisiais gėrimais. Agapės metu Tėvas Jozefas dėkojo mūsų kolektyvui ir įteikė belgiško šokolado dėželę, o mes pasveikinome visus besivaišinančius lietuviškomis dainomis ir įteikėme tautiškų gėrybių – juodos duonos, medaus ir sūrio. Taip baigėsi mūsų išskirtiniausia ir darbingiausia diena. Bent kartą gyvenime verta tai pamatyti ir patirti!

Po iškilmių, kitą dieną, vykome prie Šiaurės jūros, o vėliau keliavome į Šiaurės Venecija tituluojamą Briugę. Grožėjomės viduramžiška architektūra, kvėpavome šio laikmečio dvasia (kaip rekomendavo Tėvas Jozefas), plaukiojome miesto kanalais, vaikščiojome po suvenyrų parduotuves, aikčiojome apžiūrėdami belgiškus nėrinius, gobelenus ir, aišku, varvinome seilę prie belgiškų šokoladų, bet alinantis karštis neleido jų pirkti lauktuvėms.

Septintoji diena buvo skirta Olandijos sostinei Amsterdamui. Tai miestas, kuriame galima išvysti daugiau dviračių nei mašinų. Pirmiausia čia aplankėme vienintelę katalikų bažnyčią ir kunigo  paprašyti sugiedojome ,,Sveika, Jūrų Žvaigžde“ – ji, klausytojų liudijimu, skambėjo nepakartojamai. Amsterdamas pavergė marga žmonių minia, spalvų, kvapų ir garsų įvairove, kai kam teko išvysti ir įspūdingus juodaodžių gatvės šokius… Visiems kelionės dalyviams įstrigo suvenyrų parduotuvės, kuriose buvo galima įsigyti netgi įvairių užkandžių. Na, o paskutinės dvi dienos prabėgo autobuse.

Grįždami namo tiesiog ilsėjomės ir turbūt ne vienas apmąstėme tas nepakartojamas kelionės dienas, kurias praleidome kartu keliaudami, grožėdamiesi, jausdami europinę kultūrą, kurios dalis neabejotinai esame ir mes. Už visa tai esame dėkingi savo vadovei A. Giedrienei ir visiems mūsų rėmėjams: Kėdainių rajono savivaldybės merui S. Grinkevičiui, K. Andruliui, PSLO „Parama“, LPF „Viltis–Vikonda“, moterų klubui „LIONS“, UAB „Ryterna“, UAB „ Heradas“, UAB „Kėdainių Agrochemija“, UAB „Daumantai LT“, Josvainių gimnazijai, ūkininkams Z. Ričkui, A. Mažeikai, V. Vaitelienei, A. Gogolinskui, S. Dambrauskui, D. Jarienei.

Rinkosaikste.Lt informacija