Kėdainių šv. Jurgio Parapijos namuose Sutvirtinimo sakramentui besiruošiantis jaunimas užsidegęs jau visas keturias advento žvakes ramiai kalbėjosi apie Kūčių papročius šeimose, eglutės papuošimo ir laikymo tradicijas katalikų šeimose, kalėdinius simbolius ir jų prasmę šiandienos gyvenime.

Ne vienoje šeimoje yra tradicija laikytis griežto pasninko Kūčių dieną. Dauguma jaunimo šeimų dalyvauja Bernelių Šventosiose Mišiose. Tik pas ne daugelį Kalėdaitį Kūčių vakarą turi kiekvienas šeimos narys. Kažkokia keista paplitusi taupymo tradicija ar nesuvokimas pačio Kalėdaičio dalinimosi prasmės. Kūčių vakarienės stalui ir Kalėdų šventėms investuojama prabangiai. Dovanos pas kai ką šeimose jau prilygsta gimtadienių dovanoms. O štai Kalėdaičio ir vieno ar poros pakanka visai šeimai...

Ka­lė­dai­tis (ne­pai­nio­ki­me jo su per šv. Mišias gau­na­mu Kris­taus Kū­nu – tai du vi­siš­kai skir­tin­gi da­ly­kai) sim­bo­li­zuo­ja šei­mos ben­drys­tę ir vie­ny­bę, nes duo­na yra ke­pa­ma iš dau­gy­bės grū­dų. Kai Kū­čių va­ka­re lau­žo­me Ka­lė­dai­tį, pa­sižada­me da­ly­tis vie­ni su ki­tais Die­vo ma­lo­nė­mis, mei­le, rū­pes­čiais, džiaugs­mais, ne­šio­ti vie­ni ki­tų naš­tas. To­dėl Ka­lė­dai­čio lau­žy­mas palydimas pa­ties Jė­zaus iš­mo­ky­ta „Tė­ve mū­sų“ mal­da, ku­ri yra Die­vo vai­kų vie­ny­bės mal­da. Šv. Mo­ti­na Te­re­sė sa­ky­da­vo: „Besimel­džian­ti šei­ma išlie­ka vie­nin­ga“.

Parapijos katechetė Genovaitė Matusevičienė kalbėdamasi su jaunimu ragino parsinešti į namus pašventintos duonos – Kalėdaičių kiekvienam – nuo mažiausio iki vyriausio, laužykime juos kaip ženklą, jog esame sujungti Kristaus dvasia. Esame tikėjimo kelionėje ir atsimindami, jog tą Vakarą, su ta Duona su mumis yra ir tie, kurie linki mums viso ko geriausio, juk tą stebuklingą naktį gimsta ne kas nors kitas, o mus mylintis Dievas – Emanuelis – Dievas, visada esantis su mumis.

Po pasiruošimo valandėlės į Šventąsias Mišias atskubėjęs jaunimas dar suskubo prie klausyklos, kad tikrai tikros būtų Kalėdos.

Ketvirtąjį Advento sekmadienį Josvainių bendruomenės centro giedotojos dėka pasiaukojančios vargonininkės Aušros Giedrienės šventė Šventąsias Mišias Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčioje.

Prieš Šventąsias Mišias buvo giedamos Rarotos, Švč. Mergelės Marijos valandos. Tai giesmės ir maldos, garbinančios Mariją ir aukštinančios Nekaltąjį Prasidėjimą.

Rarotos ypatinga Advento puošmena, tai senas ir unikalus Lietuvos bei Lenkijos bažnyčių paprotys, kuris kitose šalyse nėra paplitęs. Rarotas įteisino popiežius Aleksandras VI, 1501 m. suteikęs Vilniaus katedrai privilegiją per adventą aukoti vienerias Mišias dar prieš aušrą. Nueiti į Rarotų pamaldas bent vieną advento sekmadienį buvo privaloma kiekvienam pamaldžiam lietuviui. Prieškarinėje Lietuvoje ankstyvais advento sekmadieniais bažnyčios būdavo pilnos žmonių, ypač jaunimo. Ankstyvai rytmetinei maldai keldavo net mažus vaikus. XX a. pabaigoje Rarotų tradicija pradėjo nykti, o šiandien daugeliui net nežinoma...

Josvainių bendruomenės moterys nuoširdžiai džiaugėsi Kėdainių šv. Jurgio parapijos jaunimu, sąmoningai dalyvaujančiu Šventosiose Mišiose: skaitančiu skaitinius, giedančiu psalmes, nešančiu atnašas ir giedančiu Mišiose.

Nuotraukos Genovaitės Matusevičienės

                                                                              Kėdainių Šv. Jurgio parapijos informacija