„Viešpats DIEVAS man padeda,

todėl aš nesu pažemintas…”

(Iz 50,7)

Marija mus moko džiaugtis susitikimu su Kristumi, moko meilės, su kuria turime žvelgti į jį kryžiaus papėdėje, jaunos širdies entuziazmo, su kuriuo turime sekti Kristų šią Didžiąją savaitę ir per visą gyvenimą.

Verba – kaip kelio ženklas, padedantis mums siekti išganymo,- kalbėjo parapijos klebonas susirinkusiam jaunimui.

Kadagio šakelė simbolizuoja gyvybę, amžinybę, tai amžinai žaliuojantis medis mūsų krašte. Tradicija neštis su savimi verbą, ją pašventintą turėti savo namuose atėjo iš Jėzaus Kristaus laikų, kai jam, jojančiam ant asilaičio į Jeruzalę žmonės klojo po kojom drabužius ir palmių šakeles.

Šventintos verbos yra laikomos pagarbioje vietoje visus metus. Dažnai žmonės jas užkiša už senų paveikslų. Kaip ir kiekvieno šventinto daikto jų neišmeta, bet sudegina. Parapijos jaunimui verbos jau pažįstamos. Jauni žmonės buvo kviečiami kartu su visa bendruomene atnešti savąsias pernykštes verbas deginamui prieš pelenų trečiadienį. Pelenai iš šventų verbų buvo barstomi žmonėms ant galvų atgailos ženklan.

Lietuvoje nuo seno Verbų sekmadienio rytą būdavo skubama kuo anksčiau atsikėlus iš anksto pasiruošta verba nuplakti dar miegančius artimuosius sakant: Ne aš plaku, verba plaka. Už savaitės ir Velykos, ar žadi velykaitį (margutį)? Mama vaikams verba sušerdavo, kad visus metus nesirgtų, būtų darbštūs. Nuplaktieji nepykdavo, džiaugdavosi. Daug kur senesniems, vienišiems kaimynams šventintų verbų į namus atnešdavo jaunimas. Kėdainių Šv. Jurgio kankinio bažnyčios gale nuo didžiulių indų su verbomis jaunimas taip pat buvo kviečiamas nusiskinti šakelių ir pradžiuginti vienišus kaimynus.

Parapijos namuose susirinkęs Sutvirtinimo sakramentui besiruošiantis jaunimas grupelėse džiaugsmingai dalinosi apie nueitą kelią. Į linksmą protmūšį įsitraukė ir mažieji broliai ir sesės, ir tie, kas visa širdimi yra jauni.

Buvo prisimintas popiežiaus Pranciškaus kreipimasis į jaunimą:

,,Jūs esate labai svarbūs, Jūs mums skelbiate džiaugsmą ir sakote, kad reikia išgyventi tikėjimą jauna širdimi, visada būti jaunos širdies, net ir sulaukus septyniasdešimties ar aštuoniasdešimties metų. Jauna širdis! Su Kristumi širdis niekada nesensta! Tačiau visi žinome, ir jūs taip pat, kad Karalius, kuriuo sekame ir kuris mus lydi, yra ypatingas: tai Karalius, mylintis iki pat kryžiaus aukos, jis mus moko tarnauti ir mylėti. Ir jūs nesigėdykite kryžiaus! Apkabinkite jį, nes supratote, kad tik dovanojant save, tik atsiveriant glūdi tikrasis džiaugsmas ir kad Dievas meile nugalėjo blogį. Neškite kryžių visiems ir sakykite, kad prikaltas prie kryžiaus Jėzus sugriovė priešiškumo sieną, skiriančią žmones ir tautas, atnešė susitaikinimą ir taiką. Jaunimas turi sakyti pasauliui: gera sekti Jėzų; gera eiti su Jėzumi; Jėzaus žinia yra gera. Gera atsiverti ir išeiti į pasaulio ir būties pakraščius nešant Jėzų! Trys žodžiai: džiaugsmas, kryžius, jaunimas.”

Parapijos jaunimas, kartu su visa bendruomene, įsilies Didįjį Penktadienį į Kryžiaus kelią Kėdainių miesto gatvėmis.

Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapijos informacija