„Visi valgė ir pasisotino...“

(Lk 9.17)

Po Sutvirtinimo sakramento šventės parapijos jaunimas nuvežęs į Nakvynės namus keksiukų pintinę, kitą kartą pažadėjo sugrįžti su maistu vargšų sieloms.

Su kiekviena Šventosios Dvasios dovana, kad ji taptų tikrove mūsų sieloje, mūsų asmenyje, mūsų gyvenime, reikia bendradarbiauti. Jei žmogus Dvasios dovanas priima, jos auga, jų daugėja. Tai Šventosios Dvasios vaisiai, jie yra dvasinės brandos ženklas. Apaštalas Paulius Laiške galatams rašo, kad tokie vaisiai yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Jie yra dieviškosios malonės ir žmogaus bendradarbiavimo vaisius.

Saulė, Kamilė ir Mindaugas pasikvietę Pirmąją Komuniją priėmusius Akviliną ir Kristijoną; mamas Gitaną ir Vladą kartu su parapijos katechete Genovaite Matusevičiene ir visiems: tiek dideliems tiek mažiems talkinančiu parapijoje Albertu Ramanausku,- Devintinių sekmadienį, po Šventųjų Mišių, nuvyko į Nakvynės Namus.

Prieš vykstant į Nakvynės namus, jaunimas kaip ir visuomet savo planais pasidalino su savo parapijos klebonu. Klebonas ne tik palaimino jų planuojamą kilnų darbą, bet ir padovanojo Švč. Jėzaus Širdies paveikslą, kad jaunimas nuvežtų vargšams.

Apie ketinimą vykti į Nakvynės namus jaunimas pasidalino ir su Švenčių centro vadove Rasa Samaha, kuri iškart pasisiūlė prisidėti ir išvirti sriubos.

Vykimas į Nakvynės namus buvo labai tikslingas, - pamokyti giedoti Birželines pamaldas. Tą dieną budėjusi soc. darbuotojos padėjėja Rita Lankelienė visus nustebino, kad Nakvynės namų gyventojai jos budėjimo laiku švenčia sekmadienį kitaip. Jie jau laukė maldininkų  prisikepę kibinų ir vaišino pačių pagamintu pyragu.

Parapijos katechetei papasakojus Birželinių pamaldų tradicijos istoriją, visi drauge nuoširdžiai sugiedojo Birželines pamaldas.

Nakvynės namuose paliktas Švč. Jėzaus Širdies paveikslas ir padalomoji medžiaga tikrai neliks dulkėti. Rita Lankelienė žadėjo savo budėjimo laiku, visuomet sekmadieniais organizuoti ir maldos valandėlę Nakvynės namų gyventojams. Tad jaunimui yra tikslas vėlgi čia sugrįžti...

Meilė kaip dorybė, skiriasi nuo meilės jausmo. Meilės dorybė yra žmogaus tobulumo viršūnė. O ką reiškia meilė kaip Šventosios Dvasios vaisius? Čia atsiveria dar vienas tikros ir nuoširdžios meilės aspektas. Tobula meilė veda į vienybę su tuo, kurį mylime. Šventosios Dvasios vaisius meilė suteikia mums galimybę gyventi Dieve ir susivienyti su Dievu. Susivienyti su tuo, kurį mylime, susivienyti su tuo, kuris mus pamilo. Pats Kūrėjas leidžia žmogui su juo susivienyti per savo dovanojamą meilės vaisių.

Maldininkai išėjo su malda širdyje, kad tie vargšai laikytųsi Viešpaties valios, jo įsakymų, kad kviestų patį Jėzų į savo gyvenimą. Kai žmogus pajunta, kad yra susivienijęs su Dievu, pajunta ir amžinosios laimės nuojautą. Tuomet jokios išorinės aplinkybės negali atimti iš mūsų to, kas jau turima savojoje širdyje...

Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapijos informacija