 |
|
|
„...kad eitumėte, duotumėte vaisių
ir jūsų vaisiai išliktų, – “
(Jn 15.16)
Tai ką trisdešimt trys sutvirtinamieji nesugebėjo išsakyti žodžiais savo Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapijos klebonui, sudėjo į maldomis, gėlėmis ir jaunyste išpuoštą bažnyčios altorių...
Džiaugsmo kupinas gegužės 12 – osios vakaras, Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapijos jaunimas, jį lydėjusi komanda ir patys artimiausi jaunuolių šeimos ir bendruomenės nariai, sulaukė Kauno arkivyskupijos vyskupo augziliaro Sauliaus Bužausko, kuris ir suteikė sąmoningai pasiruošusiam jaunimui Sutvirtinimo Sakramentą.
Homilijos metu vyskupas Saulius Bužauskas kalbėjo apie draugus ir apie draugystės egzaminą. Apie draugystę su Jėzumi, kuris net mus pačius draugais vadina. Vyskupas tvirtino, kad laimingas yra tas, kuris atsiliepia į tą draugystę.
Draugystėje labai svarbu skirti laiko draugams. Jėzus laukia, kad mes pasakotume apie save. Nebijotume pasakyti, kad mums yra blogai, kad nežinome ką daryti... Kad mes išsiverktume Jam, kad paatvirautume per Išpažinties sakramentą. Tai begalinis pagalbos ženklas mums. Niekas taip mūsų nenori pakelti, kaip Dievas. Turime būti kantrūs ir pasitikintys. Turime išlaikyti ištikimybę su Dievu. Kartais reikia ištylėti, išlaukti, išbūti su Juo.... Šventoji Dvasia vis bels mums į širdį, kad jau sekmadienis, kvies ateiti į bažnyčią... Mums reikia atsiliepti Jam. Jo reikia klausytis tyloje, ką Jis kalba širdyje, ką Jis kalba per Šventąjį Raštą. Viešpats nori mus lydėti gyvenimo kelyje.
Šventoji Dvasia yra mūsų palaikytojas vedantis tuo draugystės keliu. Reikia klausti, kur Viešpats mus kviečia, kad būtume laimingi. Tam reikia atsiverti. Šventoji Dvasia bus mūsų palydovė per visas gyvenimo dienas.
Tuomet kai jaunimas išsirikiuos per bažnyčią, vyskupas pamirkęs pirštą šventojoje Krizmoje, pateps kaktą, tarsi antspaudą uždės ant visos gyvenimo istorijos ir išrinks būti Kristaus Žodžio nešėjais. Sutvirtins ir priims pasiryžimą būti aktyviais krikščionimis, drąsiais, džiaugsmingais. Tokiais, kurie nesigėdija krikščioniško kelio ir nori gyventi taip kaip Dievas nori.
Prie altoriaus sutvirtintas jaunimas atnešė atnašas:
„Gerasis Dieve, prie Tavo altoriaus atnešame Sutvirtinimo sakramentą priėmusio jaunimo paveikslą. Lai šis paveikslas pasiliks mūsų bažnyčioje kaip bendruomenės troškimo ženklas, kad šis gražus jaunimas, suvokęs kokia besąlygiška Tėviška meile Tu Viešpatie, juos myli; sutikęs jais besirūpinantį Kristų; sutvirtėjęs nesibaigiančia meile išlieta Šventąja Dvasia,- džiugiai ir drąsiai liudytų pasaulyje Tave savo krikščionišku gyvenimu. Žinodami, kad ir patys nuoširdžia malda yra lydimi mūsų bendruomenės narių,- jų pačių laisvai pasirinktame gyvenime su Dievu.
Gerasis Dieve, Tavo palaiminimui, atnešame pintinę keksiukų, kuriuos jaunimas nuveš vargšams į Nakvynės namus. Mokyk mus Viešpatie, ir toliau savo gyvenimuose visuomet pirmiausiai matyti vargšus, per kuriuos Tu pats Jėzau, beldiesi į mūsų širdis kasdienio gyvenimo kelyje.
Gerasis Dieve, Tavo palaiminimui, mes atnešame vaisius. Atnešame juos, kaip vienybės ir tarpusavio ryšio simbolį. Palaimintais vaisiais jaunimas nuoširdžiai dalinsis su visa čia susirinkusia bendruomene po Šventųjų Mišių. Mokyk ir mus pačius būti savo klasės, draugų bendruomenės vienytojais, vedančiais visus į Tavo, Gerasis Dieve, namus.
Gerasis Dieve, prie Tavo altoriaus atnešame ostiją ir vyną. Atnešame, kaip mūsų bendruomenės atnašą, į kurią sudėti visi mūsų darbai, troškimai, džiaugsmai, kančios ir padėkos.”
Pasibaigus Šventosioms Mišioms, nuo visų sutvirtintųjų Benas Amalevičius įteikė 33-ų rožių puokštę ir kalbėjo:
„Jūsų ekscelencija, tokią gražią Švenčiausios Mergelės Marijos mėnesio 12–ąją dieną, kaip anuomet ant tų dvylikos apaštalų šiandien ant mūsų visų nužengė Šventoji Dvasia.
Nuoširdžiausiai dėkoju visų sutvirtintųjų vardu, už Jūsų maldas, už suteiktą Sutvirtinimo Sakramentą.
Šiandien norime padovanoti Jums kiekvienas asmeniškai po tą ugningą rožę, simbolizuojančią Šventąja Dvasia užsiliepsnojusias mūsų širdis, suvienytas Kristuje Dangiškojo Tėvo garbei.“
Taip pat jaunimas padėkojo Šventąsias Mišias koncelebravusiam monsinjorui Artūrui Jagelavičiui ir Kėdainių dekanato dekanui Norbertui Martinkui.
Po Šventųjų Mišių, Jokūbas Katkus su mama Diana, iškart nuvyko į Nakvynės namus nešini palaiminta keksiukų pintine vargšams.
Nuotrauka Dianos Katkuvienės
Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapijos informacija
Nuotraukos Gedimino Karlos
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|