„<...> Dievas pasirūpina tuo, kas reikalauja jo dėmesio.“ - Mokytojo 3, 15. Ši citata iš Šventojo Rašto pagrindžia mano tolimesnį pasakojimą apie kelio į tikėjimą atradimą. Šie Žodžiai atskleidžia nuoširdžios maldos ir atviros širdies svarbą. Citata esti lyg priminimas, kad „atidarius” sielos vartus ir paprašius Dievo pagalbos mes ją ir gauname.

Iš tiesų, Dievo buvimą ir artumą pajutau ir pripažinau dar visai neseniai - prieš metus. Nebuvau nei krikštyta, nei priėmusi Švenčiausiojo Sakramento. Daugelis klausia, kodėl gi taip? Atsakymas gan paprastas, kadangi mano tėveliai nėra tikintys, jie ir manęs nuo mažens nenorėjo tarsi įsprausti į tam tikrus rėmus, kurie, jų nuomone, mane varžytų. Tėvai man davė tikėjimo laisvę. Aš buvau ateistė ir neigiau Dievo buvimą, tačiau atradau Jį, atėjusi į Šv. Jurgio bažnyčios jaunimo chorą. Sekmadieniais dalyvaudavau Šventose Mišiose ir šlovindavau Viešpatį kartu su bendraamžiais. Man tai buvo visiškai nauja ir netgi keista, bet po kiek laiko pradėjau domėtis katalikų skelbiamomis vertybėmis ir tikėjimo tiesomis. Pradėjau skaityti Bibliją, gilintis į Dievo Žodį ir stengtis suprasti. Meldžiausi. Daugiausiai dėkojau, už viską, ką turiu, ir ką man Dievas suteikė. Meldžiausi už visą žmoniją, o ypač už savo artimuosius. Atradau savyje Viešpatį ir Jo duotą palaimą. Nusprendžiau, kad noriu pasikrikštyti ir priimti Komuniją, taigi vasarą tėvai pasirūpino, kad turėčiau krikštatėvius. Man buvo atleista Gimtoji nuodėmė, tapau Dievo vaiku ir Katalikų bažnyčios nare. Tai buvo šventė ir atgaiva mano sielai, jaučiausi atgimusi ir tyra. Tai buvo mano naujo, krikščioniško gyvenimo pradžia.

Dievas mano gyvenime padarė nuostabių dalykų ir aš tikiu, kad Jis turi man paruošęs puikų gyvenimo planą, o aš turiu Juo pasitikėti ir nenusigręžti nuo Viešpaties. Kol kas jaučiuosi turinti dar tikrai nepakankamai žinių apie savo tikėjimą, taigi Šv. Jurgio bažnyčioje pradėjau lankyti Sutvirtinimo Sakramento pamokas, nes kaip teigė Popiežius Benediktas: „Jūs turite apie savo išpažįstamą tikėjimą viską taip tiksliai žinoti, kaip informatikos specialistas apie kompiuterio operacinę sistemą. Jūs turite jį taip gerai suprasti, kaip muzikas savo kūrinį.

“Per Piemenėlių Mišias ir Šv. Kalėdų ryto Mišias man teko giedoti psalmę. Tai man buvo visiškai nauja, tačiau buvo labai gera ir šilta širdyje, nes tikiu, jog Dievas džiaugiasi kiekvienu mano žingsniu tvirtesnio tikėjimo ir Juo pasitikėjimo link.

Man labai patinka įsilieti į Šv. Jurgio bažnyčios parapijos gyvenimą, dalyvauti Šventose Mišiose ir šlovinti Viešpatį nuostabaus grožio giesmėmis. Labai džiaugiuosi turėdama galimybę susipažinti ir artimiau pažinti tokias puikias mokytojas, kaip Aušra - kuri moko, kaip perteikti giesmės nešamą šviesą žmonėms ir Genovaitė - kuri moko pažinti Dievą, pažinti save ir savo vidų bei moko suprasti Dievo Žodį ir Jo svarbą. Šios mokytojos spinduliuoja gerumu ir šiluma, dėl ko visuomet yra gera dalyvauti parapijos gyvenime.

Mano gyvenimas tikrai pasikeitė ir aš džiaugiuosi atradusi Viešpatį savyje. Visuomet ieškau Jo artumo ir stengiuosi suprasti Jo ženklus. Žinau, kad Jis yra Meilė, Viltis ir Ramybė. Linkiu kiekvienam atrasti savo širdies kertelėje šviesos spindulį, jį plėsti ir atverti gerumui. 

Tepalaimina jus Dievas!