Kada ruošiantis surengti Kauno arkivyskupijos simpoziumą, skiriamą Parapijų pastoracinių tarybų klausimams, mūsų Kėdainių šv. Jurgio parapijos Pastoracinė taryba gavo pakvietimą dalyvauti trijuose pasirengiamuose susitikimuose – seminaruose, net klausimas nekilo ar dalyvauti verta. Tiesiog pasitarėme, kad tinkamas laikas dalyvauti seminaruose būtų mūsų parapijos atstovams penktadieniais Šiluvoje.

2018 m. kovo 9 - tą dieną Šiluvoje, Jono Pauliaus II - ojo namuose, vyko pirmasis pasiruošimo Kauno arkivyskupijos simpoziumui seminaras, kuriame ir visuose kituose pasiruošimo seminaruose bei simpoziume Kėdainių šv. Jurgio parapijai atstovavo parapijos klebonas kun. Artūras Stanevičius ir pastoracinės tarybos nariai: Gediminas Šareika, Kęstutis Muga ir Genovaitė Matusevičienė, kurie aktyviai įsijungė į pasiruošimo seminarus.

Seminarą vedė Kauno Arkivyskupijos sielovados koordinatorė Vaida Spangelevičiūtė – Kneižienė, Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai ir žurnalo „Artuma” vyr. redaktorius diakonas Darius Chmieliauskas ir Kauno arkivyskupijos Carito direktorius Arūnas Kučikas.

Seminaruose buvo nagrinėjamos temos: 1. Liturgija - maldos gyvenimas. 2. Tarnystė - vidinė ir išorinė. 3. Evangelizacija – skelbimas. 4. Bendruomenė ir sąmoningumas.

Darbo grupelėse, kuriose pirmajame seminare dalinomės tik su savo parapijos nariais, buvo puiki galimybė aptarti ir įsivertinti minėtomis temomis savo parapiją. Savotiškas parapijos mini vidaus auditas pasakėme sau. Peržvelgę tuos klausimus giliai su džiaugsmu galėjome pasakyti, kad mūsų Kėdainių šv. Jurgio parapijos pastoracijos srityje viskas yra taip gerai, kaip gali būti gerai mūsų parapijoje dabartiniame laike, esamoje situacijoje, su dabar pastoracijoje dirbančiais žmonėmis ir į parapiją ateinančiais. Parapijoje vyksta komandinis darbas, - tai labiausiai mus džiugina. Parapija keičiasi, kai keičiamės mes patys.

Balandžio 13 dieną Kėdainių dekanato dieną Šiluvoje, dalyvavome antrajame arkivyskupijos kurijos sielovados bendradarbių organizuotame seminare. Šįkart dalinomės mintimis, kaip atnaujinti bendruomenių gyvenimą.

Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, sveikindamas parapijų aktyviausius narius bei kartu atvykusius kunigus, pasidalijo mintimis, jog parapija nėra atgyvenusi Bažnyčios struktūra – atvirkščiai, ji gali būti visą bendruomenę telkiantis centras. Šiame susitikime, pasidaliję į 4 grupes, drauge su kurijos institucijų vadovais turėjome galimybę drąsiai pasvajoti tomis pačiomis temomis kaip ir pirmajame seminare. Svajonės buvo užrašytos ir aptartos.

Dievas tikrai trokšta, kad žmogaus širdies turinys sutaptų su Dievo širdies turiniu.

Viena iš mūsų parapijos išsakytų grupelėje svajonių buvo tarpparapijinis bendradarbiavimas. Mūsų Kėdainių švento Jurgio bažnyčia yra didžiulė tradicijų puoselėtoja. Visuomet eidami tradicinį Kryžiaus kelią Kėdainių miesto gatvėmis Didįjį Penktadienį kviečiame jungtis ir šv. Juozapo parapijos bendruomenę. Neilgai trukus po seminaro išgirdome apie mūsų arkivyskupo Liongino Virbalo prašymą pakvietimą paraginimą eiti Devintinių procesiją iš vienos miesto bažnyčios į kitą. Džiugiai sutikome šią žinią ir ją įgyvendimome. 

Gegužės 11 dieną dieną atvykome į trečiąjį paskutinį susitikimų savaitgalį Šiluvoje prieš artėjantį Kauno arkivyskupijos simpoziumą. Jame dalyvavo ir dalinosi savo patirtimi svečiai iš Krekenavos parapijos.

Šįkart grupelėse mąstėme po du dalykus, ką kiekviena tema galime pasidarbuoti konkrečiai savo parapijoje ir kas būtų atsakingas, kad tai pajudėtų ir būtų pasiektas tikslas.

Namuose arkivyskupas kvietė atsakyti į klausimyną, kurio klausimus ir mūsų parapijos atsakytus atsakymus galime rasti Kėdainių šv. Jurgio parapijos svetainėje, skiltyje Pastoracinė taryba. Čia apžvelgėme laikotarpį nuo 2016 metų simpoziumo iki dabar.

Ir pagaliau lauktas birželio dvidešimtosios antrasis arkivyskupijos sielovados simpoziumas „Turime sėjos laiką, ne vaisių“. Po jo grįžimas į savo kasdienybę tęsti Dievo ir Bažnyčios mums kiekvienam asmeniškai patikėtos misijos.

Nuotrauka Kauno seminarijos bažnyčioje – Genovaitės Matusevičienės 

„Atstovaujame vyskupijai, tačiau svarbiausia – kad esame maldos bendryste aplink Viešpatį, be kurio tai būtų tik paprastas pasibuvimas“, – sakė arkivyskupas Lionginas Virbalas, Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčioje pradėdamas simpoziumą Šv. Mišiomis ir pakviesdamas, kad Viešpačiui skirtume savo širdis, žvilgsnius, planus ir sumanymus.

„Dvasia, Viešpatie, ateik“ – Sekminių himnu buvo pradėtas jau trečiasis arkivyskupijos istorijoje simpoziumas. Jame dalinosi patirtimis misionieriai iš Slovakijos. Pasak slovakų, krikščionių misija kyla iš paties Jėzaus – pranašo, karaliaus, kunigo – misijos ir yra perduota Bažnyčiai.

Jie kvietė nuolat pasitikrinti Bažnyčios gyvybingumą – ar ji, kaip ir mūsų kūno gyvybinės funkcijos, yra gyva visose srityse: skelbime, liturgijoje, tarnystėje ir bendrystėje? Kaip be vienos iš gyvybinių funkcijų kūnas miršta, taip ir mes turime pasitikrinti, ar vis dar kvėpuojame, jei viena jų apmiršta.

„Buvome čia pakviesti asmeniškai, nes Bažnyčia mato mus kiekvieną kaip svarbų žmogų, kuris turi prisiimti atsakomybę“, – sakė svečiai, pabrėždami ir asmens, ir bendruomenės svarbą. Ar mūsų bendruomenės sveikos? Ar meldžiamės už Bažnyčią, joje švenčiame savo gyvenimą? Juk kuo labiau mylime Bažnyčią, tuo mums dėl jos žaizdų turėtų būti skaudžiau.

Mums reikia aktyviai veikiančių, tarnaujančių žmonių, reikia mokinių. Ar patys esame žmonės, iš kurio kitas gali mokytis, stebėdamas mano gyvenimą?  Augame, kai padedame vieni kitiems, padrąsiname vienas kitą, pataisome.

Darbo grupelėse vėl dalinomės apie savo dabar turimus mokinius ir savo mokytojus. Tuos asmenis, kurie mus stiprina drąsina, kurių pavyzdžiu mes sekame.

„Svarbu neprarasti 3D žvilgsnio – tai yra viso vaizdo, kuriame greta mūsų darbų, pastangų yra Viešpaties aukštybė ir Jo gelmės“, – sakė arkivysk. L. Virbalas, minėdamas dvi tendencijas. Anksčiau norėjome elgtis kaip kiti, šiais globalizacijos laikais vyrauja individualizmas, išskirtinumas. Norima stulbinamų patirčių, žmonėms būdingi dvasiniai ieškojimai. O krikščionių pareiga – atsiliepti į šiuos ieškojimus, konkrečiai pasitarnaujant, žmones jungiant, o ne skirstant, padedant įveikti vyraujantį nusiminimą, daug dėmesio skirti šeimoms, vaikams, jaunimui.

Per visą simpoziumo laiką nesyk buvo prisiminti Šventojo Tėvo Pranciškaus paraginimai Bažnyčiai ir jo nuolat visam pasauliui skleidžiama viltis.

Naujas stiprus dvasinis impulsas – popiežiaus Pranciškaus apsilankymas Lietuvoje, tad tegul jo žodis, pasak ganytojo, paliečia ir veda toliau.

Simpoziumo dalyviai buvo pakviesti grupelėse pasidalyti, kas būtų svarbu arkivyskupijoje ateities sielovadoje.

Pietų pertraukos metu buvo puiki galimybė susitikus su Kauno arkivyskupijos Katechetikos centro direktoriumi Artūru Lukaševičiumi pasidalinti savo Kėdainių šv. Jurgio parapijos gerąja patirtimi atradimais ieškant ir kviečiant jaunimą ruoštis Sutvirtinimo sakramentui. Meldžiamės ir viliamės, kad tai ir ateityje ši praktika sėkmingai tarnaus ne tik mūsų, bet ir arkivyskupijos sielovados darbuose.

„Šis simpoziumas – Dievo vedimo ženklas“, – sakė arkivysk. L. Virbalas, apibendrinimas ir dėkodamas jo dalyviams bei rengėjams. Ganytojas kvietė žmones ir toliau dalytis iniciatyvomis, ką galėtume nuveikti besirengdami sutikti popiežių – Kristaus vilties nešėją, o svarbiausia – ne tik veikti, bet ir būti kartu, dalyvauti, tuomet ir gauname daugiau. Pasak arkivyskupo, tebūna bendrystė, vieni kitų pažinimas, paprastas buvimas ir keliavimas tikėjimo kelio drauge.

Visi simpoziumo dalyviai įsiamžinome nuotraukoje prie Šv. Jono Pauliaus II kalnelio Santakoje, kur rugsėjo 23 - iosios rytmetį popiežius Pranciškus vadovaus šventosioms Mišioms. 

Nuotrauka Santakoje – Silvijos Knezekytės

Kėdainių šv. Jurgio parapijos informacija