Liepos 16 dieną Kėdainių šv. Jurgio bažnyčioje minint Karmelio kalno Švč. Mergelę Mariją (Škaplierinę) Šv. Mišiose klebonas meldėsi už pavasarį Pirmąją Komuniją priėmusius vaikus. Šiandien klebonas jiems uždėjo Škaplierius ir Rožynus pavesdamas vaikus Švč. Mergelės Marijos užtarimui ir globai.

Klebonas pasidžiaugė katechezės vaikais, kad šie nenutrūkstamai eina tikėjimo ir maldos keliu. Vaikai ir jų tėveliai atėję į Šv. Mišias priėjo išpažinties. Visi atsinešė Rožynus ir Škaplierius, kuriuos klebonas pašventino.

Bažnyčioje drauge su vaikų tėveliais, Marijos legionu, bažnyčios Caritu ir visa bažnyčios bendruomene sukalbėjome Švč. Mergelės Marijos Rožyną. Gražu matyti tiek daug jaunų žmonių rankose laikančių Rožyną ir kalbančių maldas Švč. Mergelei Marijai.

Tradicija byloja, kad „1251 m. liepos 16 d. karmelitų vienuolyne Kembridže karmelitų vienuolijos vadovui Simonui apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija, kuri jam įteikė škaplierius, kaip jos globos ženklą, pridurdama, jog tas, kas nešios škaplierius – gaus atsivertimo malonę ir nepražus.“

Škaplieriai juos nešiojantiems yra pagalbos pavojuose simbolis. Klebonas Artūras Stanevičius vaikams paaiškino, kad pamaldžiai sudėję rankas po škaplieriais jie galės kalbėti Rožyną ir kvietė vaikus būti aktyviais bažnyčios bendruomenės nariais bei pagalbininkais, linkėjo tobulėti dvasiškai toliau žengiant krikščioninimo keliu.

Vaikai tikybos ir katechezės pamokėlėse noriai meldėsi už savo tėvelius bei šeimas prašydami  savo artimiesiems  Švč. Mergelės Marijos globos.

Po palaiminimo visi drauge prisiminėme, kad šiais metais švenčiame palaimintojo kankinio arkivyskupo Teofiliaus Matulionio iškėlimą į altoriaus garbę. Todėl vaikučių laukė dovanėlės. Visiems buvo įteiktos palaimintojo Teofiliaus Matulionio knygelės. O vaikai savo tėvams įteikė Dievo meilės laiškus. Tėveliai šypsodamiesi skaitė ką atnešė jų atžalos, šluostėsi džiaugsmo  ašaras ir laimino savo vaikelius.

Mano vaike,

Galbūt tu manęs nepažįsti, bet aš žinau apie tave viską (Psalmė 139,1)

Aš žinau, kada tu keliesi ir kada atsisėdi (Psalmė 139,2)

Matau visus tavo kelius (Psalmė 139,3)

Kiekvienas plaukas ant tavo galvos yra suskaičiuotas (Mato 10, 29-31)

Tu esi sukurtas pagal mano atvaizdą (Pradžios 1,27)

Pažinau tave dar prieš tau gimstant (Jeremijo 1, 4-5)

Sutvėriau tave motinos įsčiose (Psalmė 139, 13)

Tie, kurie manęs nepažino, iškreipė mano paveikslą (Jono 8, 41-44)

Aš nesu tolimas ir piktas, bet esu tobulos meilės išraiška (1 Jono 4,16)

Didžiausias mano troškimas yra išlieti savo meilę tau (1 Jono 3,1)

Aš siūlau tau daug daugiau, nei tavo žemiškas tėvas būtų galėjęs pasiūlyti (Mato 7, 11)

Nes esu tavo tobulas tėvas (Mato 5,48)

Kiekviena gera dovana, kurią tu gauni, ateina iš mano rankų (Jokūbo 1,17)

Nes esu tavo aprūpintojas ir man svarbus kiekvienas tavo poreikis (Mato 6, 31-33)

Mano sumanymai tavo ateičiai visada pilni vilties (Jeremijo 29, 11)

Ir aš niekada nenustosiu daryti tau gera (Jeremijo 32,40)

Noriu parodyti tau didelių ir nesuvokiamų dalykų (Jeremijo 33,3)

Galiu padaryti dėl tavęs nepalyginamai daugiau, nei tu gali įsivaizduoti (Efeziečiams 3, 20)

Nes geriausiai galiu tave padrąsinti ( 2 Tesalonikiečiams 2, 16-17)

Taip pat esu Tėvas, guodžiantis tave kiekviename sielvarte (2 Korintiečiams 1, 3-4)

Kai tavo širdis sudužusi, aš arti tavęs (Psalmė 34, 18)

Vieną dieną nušluostysiu kiekvieną ašarą nuo tavo akių (Apreiškimo 21, 3-4)

Aš esu tavo tėvas ir myliu tave taip, kaip ir savo sūnų Jėzų (Jono 17,23)

Jėzuje buvo atskleista mano meilė tau (Jono 17, 26)

Jis yra tikslus mano esybės atvaizdas (Hebrajams 1, 3)

Jis atėjo parodyti, jog aš esu už tave, o ne prieš tave (Romiečiams 8, 31)

Ir pasakyti, kad aš nebeįskaitau tavo nuodėmių (2 Korintiečiams 5, 18-19)

Jėzus mirė, kad tu ir aš būtume sutaikyti (2 Korintiečiams 5, 18-19)

Jo mirtis buvo didžiausia mano meilės tau išraiška (1 Jono 2, 23)

Ir niekas niekada nebeatskirs tavęs nuo mano meilės (Romiečiams 8, 38-39)

Klausiu: „Ar tapsi mano vaiku?“ (Jono 1, 12-13)

Aš laukiu tavęs (Luko 15, 11-32)

Myliu tave. Tavo Tėtis

Visagalis Dievas

Genė Sereikienė

    Nuotraukos straipsnio autorės ir Gražinos Žebarauskienės