Informacija » Naujienų archyvas spausdinti
Metalo dirbiniuose istoriniai momentai ir tikėjimo ženklai

 

Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metams įprasminti – Kryžius

 

Šie metai paskelbti arkivyskupo, kankinio Teofiliaus Matulionio metais. Artėjant Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmei šv. Jurgio bažnyčios klebonas Artūras Stanevičius susitikęs su įmonės ,,Laumetris“ vadovais Kaziu Čiuryla ir Jonu Putna aptarė, kad pagerbiant arkivyskupą, kankinį Teofilių Matulionį būtų gerai pastatyti metalinį kryžių šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje.

Kryžių, kurį konstravo ir braižė Kęstas Misevičius pagamino  įmonė ,,Laumetris“. Jurginių išvakarėse jis buvo pastatytas šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje. Kryžiaus aukštis siekia 8,5 metro. Jo kryžavonė trijų metrų. Spalva šviesiai pilka. Į miesto pusę žiūri Kryžiuje įmontuota keramikinė veidrodinė akis, kurią sukūrė keramikė Jurgita Grigarienė. Akis tamsoje šviečia. „Tai originali mintis sukurti tokią akį, kuri simbolizuoja Dievo žvilgsnį apglėbiantį mūsų miestą“, - kalbėjo klebonas Artūras Stanevičius. Į bažnyčios pusę atsisukusi Kristaus kraujuojanti širdis taip pat turi gilią prasmę.  

Geri sumanymai gimsta bažnyčios aplinkoje

 

Kazys Čiuryla pripažino, kad šis jų darbas kūrybinis: „Kartais idėjos gimsta keliaujant po pasaulį arba nežinia iš kur ateina mintis padaryti būtent tokį dirbinį ir nieko nelaukdamas imiesi idėjos įgyvendinimo. Geri sumanymai gimsta ir bažnyčios aplinkoje bendraujant su nestokojančiu idėjų ir be galo kūrybingu  klebonu Artūru Stanevičiumi. Čia gimė ne vien kryžiaus statymo idėja, bet ir kitų kūrybinių, labdaringų darbų sumanymai“.

Draugystėn „Laumetris“ vadovus su Kėdainių šv. Jurgio bažnyčios klebonu suvedė tikėjimas, kūrybinis darbas ir bendri siekiai.

 

Pirmiausia pašventino Kryžių

 

Jurginių sekmadienį Šv. Jurgio bažnyčios klebonas Artūras Stanevičius pašventino metalinį Kryžių pagamintą Kėdainių įmonės ,,Laumetris“. Įmonės vadovai Kazys Čiuryla ir Jonas Putna čia pat šventoriuje pasirašė Kryžiaus pastatymo aktą. Gimusi idėja buvo plėtojama toliau. Geradariai pažadėjo, kad šalia Kryžiaus dar sumontuos tris metalines atminimo lentas su užrašais.

Jonas Putna sakėsi esąs laimingas galėdamas nors pirštu prisidėti prie šios bažnyčios savo darbu ir matyti kaip darbo rezultatu džiaugiasi parapijiečiai, domisi bažnyčios svečiai, gėrisi čia užsukantys turistai. Jonas kalbėjo, kad ,,Kryžius yra kiekvieno krikščionio dalis, jis negali užgauti jokio kito tikėjimo. Atsistoję ištieskime rankas į šalis ir savyje išvysime kryžių.“

Įmonė ,,Laumetris“ ne pirštu prisidėjo, bet atliko visą eilę labdaringų darbų Kėdainių šv. Jurgio bažnyčiai: bažnyčios užrašas, suoliukai lauke, vidiniai laiptai, kuriuos braižė konstruktorius Vytautas Trumpaitis, žvakidės, šviestuvai ir kt.

Įmonei „Laumetris“ šiais metais sukanka 25 metai. Jie gali didžiuotis gerų, labdaringų darbų gausa. Šv. Jurgio bažnyčios tikintieji ir klebonas Artūras Stanevičius be galo dėkingi įmonės „Laumetris“ vadovams už nuolatinę pagalbą bažnyčiai.

 

Šventoriuje monumento kompozicija

 

Šeštinių dieną atminimo lentos jau buvo sumontuotos ir klebonas Artūras Stanevičius pašventino visą monumento arkivyskupo Teofiliaus Matulionio atminimui skirtą kompoziciją, kuri susideda iš metalinio Kryžiaus ir trijų metalinių atminimo lentų. Jose: arkivyskupo Teofiliaus Matulionio atvaizdas, Kryžiaus pašventinimo data, šūkis, monumento įprasminimo metai ir tekstai sukurti rašytojos Violetos Šoblinskaitės.

Tą sekmadienį priėmę Pirmąją Komuniją vaikai drauge su klebonu Artūru Stanevičiumi ištiesę rankas laimino monumentą. Monumento pašventinime dalyvavo: įmonės ,,Laumetris‘ vadovai Kazys Čiuryla ir Jonas Putna su šeimomis, rašytojai Violeta Šoblinskaitė ir Gasparas Aleksa, priėmę Pirmąją Komuniją vaikai ir jų artimieji, parapijos tikintieji.

 

Laimingi jaučiasi, kada žmonės su meile priima jų labdarą

 

Įmonė „Laumetris“ gamina įvairios paskirties žemės ūkio techniką, bet šioje įmonėje dar gimsta metalo dirbiniai, kurie turi meninę išliekamąją vertę, neretai sakralūs. Įmonės labdaringų darbų sąrašas tikrai nemažas.

Didelę dalį jų sudaro jubiliejiniai dirbiniai iš metalo, kuriuose pavaizduoti istoriniai momentai ir tikėjimo ženklai. „Menkaverčių darbų nedarome“, -  patikino Kazys Čiuryla.

Kazys atviravo, kad atlikęs vieną ar kitą labdaringą darbą visada pasidžiaugia, matydamas, kaip žmonės patenkinti ir susidomėję priima tą dovaną su meile. „Nekaip jaučiuosi, kada dėkoja. Geriau likti nežinomu“, - kalba geradaris.

Stebint tuos be galo kuklius, darbščius ir kūrybingus žmones Kazį Čiurylą ir Joną Putną jauti kiek daug juose dvasinės šilumos, kūrybinės ugnies, pozityvumo, iniciatyvos ir kilnių norų.

 

Dovanos miestui

 

Kėdainių senamiestyje, Nevėžio upės krante, Česlovo Milošo gatvėje pastatyta metalinė meninė instaliacija kėdė „Milošfonas“ (aut, F. Paulauskas), kurią pagamino įmonė „Laumetris“.

Ji skirta Milošo 100 - ųjų metinių jubiliejui pažymėti. Žydų sušaudymo vietoje įmonė „Laumetris“ pagamino monumentą su 900 žydišku raštu užrašytų žuvusiųjų pavardžių. Prie sinagogos iš metalo ir akmenų sumontuota žvaigždė ir akis. Monumente sudėta 900 šautuvo šovinių.

Donelaičio 300-sioms gimimo metinėms įmonė „Laumetris“ padarė metalinį išardomą dviratį. Jį gamino net trys konstruktoriai. Dviračio ratai buvo panaudoti Dainų šventės akcentams pasirodymo metu. Juos rideno, iš jų darė stalą, su jais žaidė.

Prakalbus apie laisvalaikį įmonės „Laumetris“ vadovai pamini sportą, keliones ir lyg juokaudami dar prideda, kad viena iš laisvalaikio formų visgi yra darbas. Gimusią naują idėją imasi tuojau pat įgyvendinti.

 

Vienintelis toks Lietuvoje?

 

Lietuva kryžių ir koplytėlių kraštas: Kryžių kalnas, pakelių kryžiai, koplytėlės, Baltijos Kelio Kryžių stotelės... Mediniai laiko ir vėtrų nuglūdinti monumentai retėja. Pakelių metalinių kryžių statoma mažiau.

Ar tokios konstrukcijos Kryžius, kurį pastatė įmonė „Laumetris“ Kėdainių šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje siekiant įamžinti arkivyskupo Teofiliaus Matulionio atminimą šalyje vienintelis? Taip, vienintelis, pasidžiaugėme baigdami pokalbį su įmonės vadovais.

                                                                                         

 Genė Sereikienė

                                                                       Nuotraukos straipsnio autorės