Pavasaris, tarsi laukdamas palaimos iš dangaus, neskuba atsiskleisti žiedais ir žaluma. Pasėtas grūdas šiurpsta šaltoje žemėje. Lauke byra iš dangaus ledokšniai ir kartu griaudžia perkūnas, o žemė ir žmogus laukia pavasario saulės, šilto lietaus. Gyvuliai išsiilgę jaunos žolės. Kas pažadins žolę, duos rasą ir lietų?

Turime liturginių metų rate antrojo Lietuvos globėjo šv. Jurgio šventę, kuri atrakina žemę, atidaro tvartų duris, išleidžia gyvulius paskanauti žolės.

Balandžio 24 dieną, penktą Velykų sekmadienį, Kėdainių šv. Jurgio bažnyčioje buvo švenčiami šv. Jurgio tituliniai atlaidai. Atlaidai prasidėjo bažnytine procesija aplink bažnyčią. Aplinkinių kaimų: Medėkšių, Nociūnų, Pelėdnagių, Vilainių žemdirbiai suvažiavo į šventojo Jurgio šventę.

Visuotinėje maldoje meldėmės šv. Jurgio dangišku užtarimu dangaus malonės dovanų mūsų žemdirbiams, kad būtų palaimintas jų kilnus triūsas ir jų auginama kasdienė duona. Meldėmės už Tėvynę, karius, šaulius, partizanus, laisvės kovų dalyvius. Meldėmės už jaunąją kartą ir šeimas. Žemdirbiai palaiminimui atnašavo grūdus ir pupas, kurie pašventinti bus beriami į žemę. Atnašavo su didele meile iškeptą duoną ir pyragą, kaip pagrindinį maistą, tarpusavio bendrystės, dalijimosi  ir sugyvenimo ryšį. Buvo atnašaujamas sveikatos simbolis medus. Bendruomenė tarsi darbštus bitelių avilys, kuriame visi nariai dirba vieningai ir kaupia gėrį, kad paskui jį išdalintų stokojantiems. Prie altoriaus palaiminimui buvo atnašaujami margučiai, kurie Kėdainių krašte seniau buvo vadinami jurgučiais.

Klebonas Artūras Stanevičius po Šventųjų Mišių visus pasveikino su švente linkėdamas žemdirbiams išauginti gausų derlių ir atnešęs pašventintų margučių pintinę, kuriuos žemės spalvomis išradingai išmargino ūkininkė Dalia Urbonavičienė, pasiūlė esantiems bažnyčioje jais pasidalinti. Ši netikėta akimirka labai pradžiugino vaikus.

Caritas bažnyčios bendruomenę pakvietė į agapę, kur buvo parengti stalai su vaišėmis, skambėjo muzika ir jurginių dainos.

Genė Sereikienė