Šią dieną Bažnyčia griežtai susilaiko nuo Mišių aukos. Šventąją Komuniją galima duoti tik viatiko pavidalu mirštantiems tikintiesiems. Draudžiama švęsti Santuokos ir kitus, išskyrus Atgailos ir Ligonių patepimo, sakramentus.

Didžiojo šeštadienio liturgija susideda iš keturių dalių: Žiburių, Žodžio, Krikšto ir Eucharistijos.

Seniausius krikščionybės laikus siekianti liturgija persmelkta pačiais stipriausiais jausmais, prasmėmis ir simboliais. Šventoriuje kūrenasi laužas. Tinkamoje vietoje už bažnyčios paruoštinas laužas naujai ugniai palaiminti. Mūsų kankinio Kėdainių šv. Jurgio bažnyčios Klebonas Artūras Stanevičius pašventina ugnį ir nuo altoriaus atneštą Velykų žvakę. Ją uždega liepsnojančio laužo liepsna. Uždegtą Velykų žvakę (paschalą) klebonas neša į bažnyčią giedodamas „Kristus mums šviečia“. Susirinkę maldininkai nuo Velykų žvakės užsidega savo atsineštas Krikšto ar naujai įsigytas žvakes.

Antrąją Vigilijos dalį sudaro skaitiniai iš Šventojo Rašto. Jais apsakomi šlovingi išganymo istorijos darbai, tikinčiųjų apmąstomi padedant tylos pauzei, atliepiamajai psalmei ir kunigo maldai.

Atnaujiname Krikšto įžadus. Prisikėlęs Kristus išsklaido tamsą. Eucharistijos liturgijoje jungiamės su Prisikėlusiu Kristumi. Drauge keliamės su Juo. Kristaus pergalė tampa ir mūsų pergale. Prisikėlimo šviesa yra skirta kiekvienam žmogui. Choras užgieda išlauktą „Aleliuja“.

Į namus parnešame švęstą vandenį, šventintos ugnies ir džiugią Kristaus Prisikėlimo žinią.

Velykų žvakė kiekvienais metais mūsų bažnyčioje vis nauja, iš natūralaus bičių vaško kvepianti medumi, kuriai įsigyti pinigus aukojo parapijiečiai. Tai yra bendras tikinčiųjų indėlis, kad žvakės šviesą Didįjį Šeštadienį pasidalintume visi ir Velykų žvakė degtų bažnyčioje ištisus metus, simbolizuodama Kristų, pasaulio šviesą.

Genė Sereikienė

Nuotraukos Vikos Makaveckienės