Spalio 4 – ąją minimas šv. Pranciškus ir Pasaulinė gyvūnijos diena. Gyvūnų, gamtosaugos ir prekybininkų globėju laikomas šv. Pranciškus Asyžietis – katalikų šventasis, kuris gimė Italijoje. Jo tikrasis vardas ir pavardė yra Giovanni di Pietro di Bernardone.

Mėgo laisvą gyvenimą, puotas. Vėliau atsivertė į tikėjimą, tapo vienuoliu ir prisidėjo prie katalikybės plėtros. Šv. Pranciškus negarbino gamtos, bet ją mylėjo ir gėrėjosi jos grožiu, kaip Dievo kūriniu.  Jis sakė, kad „Viešpats yra kūrinijos Kūrėjas, o kūrinijos viršūnė yra žmogus. Viskas yra sukurta žmogui.“

Paveiksluose šv. Pranciškus vaizduojamas sakantis pamokslą paukščiams, sutramdantis vilką  ir rankose laikantis Evangelijų knygą, kaip šventojo gyvenimo regulą. Šv. Pranciškus įkūrė pranciškonų, šv. Klaros seserų bei Pranciškonų pasauliečių ordinus. Šv. Pranciškus sugalvojo ir Prakartėlę.

Graži tradicija, kuri jau tęsiama eilę metų Kėdainių šv. Jurgio bažnyčioje spalio 4 - ąją gyvūnų laiminimas. Gyvūnų šeimininkai su savo augintiniais rinkosi į bažnyčią. Daugiausia šeimininkai atsivedė (kitus atsinešė) šuniukų, katinukų ir paukščių. Kiekvienas šeimininkas savo augintinį stengėsi papuošti Šunytė Lesė puikavosi savo įmantria šukuosena, katytės buvo papuoštos kaspinėliais. Šuo Barcas labai nedrąsiai jautėsi jam neįprastoje aplinkoje, nes jis palaiminimui atėjo pirmą kartą.

Klebonas Artūras Stanevičius, kuris prieš keletą metų sukvietė gyvūnus į bažnyčią dabar klausinėjo jų vardų, kuriuos pasakė gyvūnų šeimininkai. Klebonas stebėjosi vardų įvairove ir jų šeimininkų išmone renkant vardus. Prieš gyvūnų palaiminimą klebonas gyvūnų šeimininkus supažindino su svarbiausiais šv. Pranciškaus gyvenimo momentais. Vėliau pakvietė Oksaną Morozovaitę kanklėmis atlikti gyvūnams ir jų šeimininkams skirtą muzikinį kūrinį. „Net balandžiai nustojo peštis, kada užgrojo Oksana“, - pokštavo klebonas. Tai išties linksma valandėlė. Buvo paruošta trumpa programėlė. Skaitėme eiles, skambėjo ne vienas muzikinis kūrinys.

Perskaičiau laišką, kurį radau paskelbtą gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“:

,,Atsiprašau, kad aš niekam nereikalinga, kad kalbinu jus ir trukdau jūsų laiką. Jūs esate priversti skaityti mano laišką, bet gal man pasiseks ir aš rasiu namus. Nors man dar tik keli mėnesiai, bet jau patyriau ką reiškia netekti šeimininko ir nežinoti, kas bus rytoj. Mane jau paskiepijo ir suženklino, net išrašė sveikatos pažymėjimą bei davė vardą Kaštonė. Atsiliepkite, gal kam reikia mielos šunytės, kuri saugos jūsų namus. Būsiu gera draugė, eisiu su jumis pasivaikščioti, kantriai lauksiu jūsų sugrįžtant iš darbų ir mokyklos. Jūsų Kaštonė“

Šunys nemoka rašyti. Šį laišką surašė gerosios Gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ darbuotojų rankos. Barcas taip pat buvęs pamestinukas, kurį priglaudėme. Gyvūnai visada laukia šeimininkų pas kuriuos jaustųsi saugūs, sotūs ir mylimi.

Eiles skaitė m/d „Obelėlė“ trečiokė Gabija Žebarauskaitė, Vilija Racevičienė, Oksanos mama ir šių eilučių autorė. Bažnyčioje kalbėjo veterinarinės tarnybos vadovas Alfonsas Genys.

Klebonui laiminant gyvūnus šie buvo ramūs tik Vilijos šuo Tucius nelabai suprato kas vyksta ir parodė kaip moka urgzti. Po palaiminimo „Kika“ parduotuvės darbuotojos gyvūnus pavaišino gardžiu maisteliu.

Gyvūnai turi savo teises į apsaugą ir priežiūrą.  Sekdami šv. Pranciškų mes turime mylėti juos, kaip Dievo kūrinius.

Rudenį nebesigirdi paukščių. Kasmet širdį veriantis yra gandrų atsisveikinimas:

Neieškokim gandrų - neberasim

Atmojuos jie sparnais pavasarį.

Draugavom, lizdus jų globojom,

Kalbinom, prieiti arčiau drąsinom.

Ruduo -

Neieškokim gandrų neberasim...

Vaizdo įrašas

Genė Sereikienė

Nuotraukos, eilės ir vaizdo įrašas straipsnio autorės