Informacija » Naujienų archyvas spausdinti
Malda, pagarba ir atmintis Labūnavos bokšto aukoms

Įdomus statinys, pamanytų Labūnavos keliu pravažiuojantis ir šios vietovės nežinantis keleivis vos pažvelgęs į Labūnavos dvaro bokštą. Jau 72 metai praėjo nuo čia vykusių kruvinų kautynių. Tremtinių ir politinių kalinių Kėdainių skyriaus vado Jono Šleževičiaus rūpesčiu buvo suorganizuotas bokšte žuvusiųjų paminėjimas.

 

Šv. Mišios

 

Gruodžio 20 dieną Kėdainių šv. Jurgio bažnyčioje klebonas Artūras Stanevičius aukojo Šv. Mišias už Labūnavos dvaro sodybos  bokšte žuvusius laisvės gynėjus, bokšte gyvenusias šeimas. Šv. Mišiose dalyvavo Kėdainių Povilo Lukšio šaulių kuopos vadė Kristina Župerkienė ir šauliai, parapijiečiai ir tremtiniai.

Visuotinėje maldoje atliepdami „Išklausyk mus, Viešpatie“ meldėmės:

Dieve, stiprink Šventąjį Tėvą ir visų bažnyčios ganytojų pastangas atskleisti žmonijai jos tikrąjį gyvenimo pamatą – Kristų.

Siųsk, Viešpatie, išminties ir dvasios stiprybės tiems, kas dirba mūsų tautai ir aukojasi jos labui.

Palaimink, Dieve, mus visus ir mūsų šalį, kad jokia agresija nepajėgtų iš mūsų atimti tikėjimo savo Tėvyne ir jos ateitimi. Uždek mus drąsiai gyventi laisvės dvasia.

Viešpatie, apsaugok mūsų sielas nuo tuštumos šešėlių ir abejingumo.

Gerasis Dieve, neatimk iš mūsų tautos atminties, neleisk užmiršti tų, kurie savo kova paliudijo laisvės vertę ir pavergimo prasmę.

Dieve, neleisk užželti takams ir takeliams, vedantiems į didžiavyrių kapus, padėk mano tautai išsaugoti jų atminimą.

Viešpatie, globok mūsų jaunimą, sužadink jiems troškimą giliau pažinti savo tautos praeitį, gerbti jos didvyrius, sustiprink jų tikėjimą, ir viltį.

Viešpatie, suteik amžiną ramybę mūsų broliams ir seserims kritusiems už savo Tėvynę ir mūsų visų laisvę.

Visuotinę maldą perskaitė Irena Stanislauskienė. Atnašavome Atminties Kryžių, žvakeles ir gėles, kurias vėliau uždegėme prie kryžiaus stovinčio šalia bokšto.

Po Šv. Mišių šios dienos piniginę rinkliavą klebonas atidavė Jonui Šleževičiui tęsti jo pradėtiems darbams, kurie skirti politinių kalinių ir tremtinių atminties įamžinimui.

 

Vykome prie Labūnavos dvaro bokšto

 

Deginanti gruodžio žvarba pasitiko atvykusius prie Labūnavos dvaro sodybos bokšto. Rankose sužibo žvakelės. Ledėjo gėlių žiedai. Bandai įsivaizduoti, kas čia vyko 1946 metų gruodžio 25 rytą, nesidėlioja mintys.

Šventa ramybė gamtoje, laukimo džiaugsmas virsta išsipildymu, o kažkas susiruošia medžioti žmonių ten, kur ramiai miega vaikai. Bokštas atviras dangui ir saulei, apsuptas laukų erdve, o kartu toks vienišas.

Klebonas Artūras Stanevičius ima į rankas maldyną, žegnojamės, skaito maldas, švęstu vandeniu  šlaksto mūro sieną, tarsi norėtų nuplauti kulkų žymes, dejones, vaikų verksmą...

Jono Šleževičiaus rankose skylėtas medinis kryžius. Man primena viename kaime dar 1977 - 1979 metus stovėjusį palinkusį, beklumpantį medinį kryžių ant kurio buvo prikalta Nukryžiuotojo metalinė skulptūrėlė. Nustebau. Ji pilna kulkų žymių. Kieno taikiniu tapo kruscifiksas. Nesuvokiama, kas drįso prieš Nukryžiuotąjį pakelti ranką?

 

Agapėje dalijomės duona, žodžiu ir prisiminimais

 

Atvykome į politinių kalinių ir tremtinių būstinę Didžiojoje gatvėje. Klebonas Artūras Stanevičius pašventino Kryžių ir būstinę. Šildėmės karšta arbata.

Jonas Šleževičius dėkojo klebonui, kuris visada prisideda prie istorinių įvykių paminėjimo Šv. Mišiomis, savo dalyvavimu tokiuose renginiuose, išvykose, šventina, meldžiasi, išsako savo mintis ir visada palaiko gerąsias iniciatyvas.

Prisiminėme 1989 ir ankstesnius metus, susitikimus, renginius. Papasakojau apie pirmuosius susitikimus su tremtiniais bibliotekoje „Liepa‘‘, kurioje dirbau. Paskatinti tremtinių pasakojimų jauni žmonės rinkosi bibliotekos knygų fonduose knygas apie tremtį ir noriai su dideliu susidomėjimu jas skaitė.

Nejučiomis vėl mintimis sugrįžome prie Labūnavos dvaro bokšto. Jų nebėra. Atmintis nesušaudoma. Istorija kalba balsu. Tame laike, kada gerumas vaikšto žeme, žmonės laukia Kristaus gimimo Lietuvos laisvės gynėjai grįžo iš miško į šeimas. Didžiausias jų noras tada buvo  šeimose atšvęsti Kūčias ir Šv. Kalėdas.

 

Genė Sereikienė

Nuotraukos straipsnio autorės