Didysis Ketvirtadienis

Didžiosios savaitės Tridienis prasideda Didžiuoju Ketvirtadieniu Eucharistijos ir kunigystės įsteigimo diena -  Viešpaties arba Paskutinės Vakarienės Šv. Mišiomis.

Jėzaus meilės išraiška - kojų plovimas mus moko atsigręžti į nuodėmingą, nelaimingą, nusidėjėlį dovanojant jiems savo meilę.

Nebeskamba varpai, nutyla vargonai, nudengtas altorius, kryžiai apgaubti plonu audiniu. Klebonas Artūras Stanevičius lydimas procesijos perneša Eucharistiją į šoninį altorių. Tabernakulis lieka tuščias. Suklumpame tylos adoracijai atsiliepdami į Kristaus kvietimą.

Didysis Penktadienis

Aštunti metai Kėdainių šv. Jurgio bažnyčios klebonas Artūras Stanevičius organizuoja tikinčiųjų Didžiojo Penktadienio Kryžiaus kelią Kėdainių miesto gatvėmis.

Pati gamta tarsi kasmet atspindi ir išgyveną Kristaus kančią. Apsiniaukęs dangus beria smulkų lietų, drėgmė ir vėsa skverbiasi po rūbais, plaikstosi vėjas. Rodos, neatsiras norinčių eiti Kryžiaus kelio.

Kaip ir kasmet renkamės prie Kėdainių rajono savivaldybės. Čia pasirodo bažnyčios choristai, Marijos legiono maldininkės, Kėdainių Povilo Lukšio šaulių kuopos šauliai ir jų vadė Kristina Župerkienė, bažnyčios caritas, Kėdainių krašto sambūrio literatai, atskuba katechezės vaikai su tėveliais, parapijos tikintieji ir tie, kurie pasiryžę šiandieną panešėti Kryžių.

Procesija su giesmėmis, Šventojo Rašto skaitomais tekstais, kalbamomis maldomis nuo Kėdainių rajono savivaldybės pasuka link Didžiosios gatvės.

Pirmasis paima nešti Kryžių Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Pavolis, kuris ne vienus metus dalyvauja Kryžiaus kelyje miesto gatvėmis. Kėdainių miesto ir šv. Jurgio parapijos seniūnijų seniūnai taip pat Kryžių neša kasmet.

Einame su Kryžiumi miesto gatvėmis pasipuošusiomis tautiniais ženklais, o mūsų šaulių rankose žibintai, adoruotojų rankose Kristaus Kryžiaus kelio stočių paveikslai.

Kryžiaus kelyje išgyvenant Viešpaties kančią ir mirtį tą atgailos Penktadienį ne vieno tikinčiojo skruostu sumišusi su lietumi nurieda ašara. Šimtmečio laike talpinasi Kryžiaus kelias. Miesto grindiniuose išliks įrašytos Kryžiaus kelią ėjusiųjų pėdos, maldos, giesmės ir nuriedėjusios ašaros.

Kryžių neša Kėdainių miesto seniūnas Valentinas Tamulis, Vilainių seniūnas Antanas Bružas, Pelėdnagių seniūnas Edvinas Pagirskas, Kėdainių Povilo Lukšio šaulių kuopos vadė Kristina Župerkienė ir gydytojas Artūras Vrubliauskas.

Sugrįžtame į šv. Jurgio bažnyčią – Kristaus kančios pamaldas. Vakarinės pamaldos pradedamos kryžiumi ant bažnyčios grindų puolančio klebono Artūro Stanevičiaus malda.

Pamaldų metu visi tikintieji bažnyčioje pagarbiname šv. Kryžių. Budime prie įrengto Kristaus kapo.

Rodos nebuvo lietaus, šalčio ar nuovargio – Kryžiaus kelyje – atgaila.

Didysis Šeštadienis

Atgailos, budėjimo, kantraus ir tylaus laukimo diena. Šventoriuje kūrenasi laužas sukrautas iš pernykščių verbų ir iš senų sulūžusių medinių kryžių. Klebonas Artūras Stanevičius pašventina ugnį ir nuo altoriaus atneštą Velykų žvakę uždega liepsnojančio laužo liepsna.

Uždegtą žvakę klebonas neša į bažnyčią giedodamas „Kristus mums šviečia“.

Suskamba Velykų šlovinimo himnas. Tikintieji nuo Velykų žvakės kiekvienas užsidega savo atsineštas žvakes. Atnaujinami krikšto įžadai. Žiburėlių liepsnelės plazda bažnyčioje tarsi kviesdamos ateiti ir prisijungti tuos, kurie nepažįsta Kristaus. Jos primena, kad Prisikėlimo šviesa yra skirta kiekvienam žmogui. Choras užgieda išlauktą „Aleliuja“.

Į namus nešame švęstą vandenį ir džiugią Kristaus Prisikėlimo žinią.

Genė Sereikienė

Nuotraukos straipsnio autorės ir Vikos Makaveckienės