Informacija » Naujienų archyvas spausdinti
2021-11-26 Adventas įkvepia pasiruošti gyvenimui

Jau šį sekmadienį, lapkričio 28 dieną, prasidės Adventas. Lotyniška frazė „Adventus Domini“ reiškia Viešpaties atėjimą. Kokią žinią mums siunčia Adventas? Kokia yra jo prasmė? Apie tai su „Kėdainių muge“ mintimis pasida­lino Šv. Jurgio bažnyčios klebonas, knygos „Tikėjimo tiltu“ autorius, kunigas Artūras Stanevičius.

 

 

– Kuo ypatingas pastarojo meto laikotarpis bažnyčios tikintiesiems?

Nors didžioji dalis šalies, taip pat ir Kėdainių krašto gyventojų, yra krikštyti katalikai, pandemijos metu apsilankymų bažnyčioje pastebimai sumažėjo. Per pernykštes Kalėdas, kai buvo blokuojami įvažiavimai į miestus, į aukojamas Šv. Mišias ateidavo vos trys tikintieji. Dauguma gyventojų laiką leido namuose.

Tuo tarpu tikinčiam žmogui svarbu gyvai išpažinti tikėjimą dalyvaujant bažnyčios sakraliniame veiksme, taip pat įsilieti į parapijos bendravimą, skiriant laiko dvasiniams pokalbiams.

 

– Kaip tikintis žmogus turėtų išgyventi Advento prasmę?

Deja, didžioji dalis žino vieną šios šventės prasmės pusę – Kalėdas, šią šventę siedami su šurmuliu, trunkančiu visą gruodžio mėnesį. Tai eglučių įžiebimas, dovanų pirkimas, namų puošmenos. Tačiau katalikų bažnyčia kviečia nepamiršti, kad tikrasis Adventas išgyvenamas tik tuomet, kai ateinama į bažnyčią, suteikiant sau ypatingą progą pabūti svarbioje ramybėje.

 

Pirmosios dvi Advento savaitės įkvepia pasiruošti gyvenimui, laukiant paskutinio Jėzaus Kristaus teismo. Po gruodžio 24 dienos, per Kalėdas, pažymimas reikšmingas istorinis faktas: daugiau nei prieš 2000 metų įvykęs Jėzaus Kristaus gimimas. Todėl noriu paraginti visus katalikus per Adventą visą gruodžio mėnesį atrasti laiko bažnyčiai: bent sekmadieniais pabūti ramybėje ir Viešpaties artumoje. Juk tai laikas, kurio metu visą dėmesį galima skirti savo sielai.

 

– Kodėl šiuo laikotarpiu svarbu laikytis pasninko ir eiti išpažinties ?

Katalikams pasninkauti svarbu ne vien Advento metu. Svarbu nepamiršti, kad esame kviečiami pasninkauti visus metus – kiekvieną penktadienį, pagerbiant mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus mirtį ir Jo dovanotą sielos išganymą. Saikingai valgydami bei susilaikydami nuo mėsos taip išreiškiame savo dėkingumą mūsų Viešpačiui. Kai pasninkaujame, privalome duoti išmaldą dalindamiesi su savo artimu tuo, ką turime. Dalintis pasninkaujant – labai svarbi bažnyčios mokymo dalis.

 

Taip pat atgailauti privalome kiekvieną kartą, kai jaučiame, kad kažkas mūsų sieloje negerai ir suprantame, jog esame nusidėję. Todėl išpažintį atlikti reikėtų ne vien per Adventą ar prieš Velykas. Savo pačių labui turime kuo dažniau pripažinti savo klaidas ir už jas atsiprašyti, kad, mus išklausęs, Viešpats prikeltų Dievo vaikų gyvenimui.

 

 

– Ką reiškia būti geru kataliku?

Būti geru kataliku visų pirma reiškia būti geru žmogumi. Tie, kurie esame gavę krikštu Dievo Dvasią, turėtume šalia savęs matyti kitą, tokį patį galintį suklysti žmogų: siekti nesipykti ir draugiškai sugyventi, daryti gera. Norisi palinkėti to, kas sakoma didžiajame Dievo įsakyme: „Mylėk Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis, mylėk savo artimą taip, kaip save patį.“

 

Svarbu savęs nepamiršti, suteikiant turtingu dvasiniu gyvenimu meilės sau. Ypatingai svarbu nepamiršti trečiojo Dievo įsakymo – švęsti sekmadienį. Tai, ko gero, svarbiausias įsakymas: dalyvauti Šv. Mišiose ir būti vedamam išgirsto Dievo žodžio, kuriuo apšviečiame save ir savo gyvenimą.

 

Juk matydami savo brolius ir seseris, besimeldžiančius taip pat ir už mus, esame stiprinami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kūnu ir semiamės Jo stiprybės. Tikrasis krikščionis yra pasistiprinęs Viešpaties žodžiu ir kūnu ir eina į pasaulį, kad jį pakeistų, padarytų jį šviesesnį, geresnį, neštų likusiems gerąją naujieną.

 

Yra atvejų, kai pakrikštyti katalikai, daugiau nei 50 metų nesilankę bažnyčioje, į juos pasibeldus Dievo malonei, ateina, dovanodami gilius dvasinius pokalbius. Tokių buvo. Tai kelia tikrą džiaugsmą.

 

 

Ištrauka iš Kėdainių Mugė straipsnio