Kėdainių šv. Jurgio bažnyčioje klebonas Artūras Stanevičius aukojo Šv. Mišias už šaulius, partizanus, Lietuvos Laisvės gynėjus gyvus ir išėjusius anapilin.

Kėdainių Povilo Lukšio šaulių kuopa įsikūrė 1992 02 12. Šie metai Kėdainių Povilo Lukšio šaulių kuopai dvidešimt penkti. Šauliai daugelio valstybinių švenčių paminėjimo dalyviai šioje bažnyčioje. Ne kartą šv. Jurgio bažnyčioje prisiekė ir klebono Artūro Stanevičiaus buvo palaiminti jaunieji šauliai. Šaulių vadė Kristina Župerkienė jauniesiems šauliams čia įteikia šaulių pažymėjimus.

Pirmasis šaulių vadas buvo Ignas Meškauskas, kuris prisimena: „Šauliai turėjo savo dūdų orkestrą, kuriam vadovavo Baltušis. Po Šv. Mišių susirikiavę ir dūdų orkestrui grojant eidavome prie partizanų paminklų, kur dainuodavome patriotines dainas, kurios žadino liaudį, kėlė patriotinius jausmus. Klebonas Artūras Stanevičius ne tik kasmet aukoja Šv. Mišias už šaulius bei partizanus, bet ir pats vyksta prie Laisvės kovų dalyvių paminklų. Praėjusiais metais minint partizanų žūties 65-metį klebonas drauge su šauliais ir partizanų giminėmis vyko į Dotnuvą, kur stovi valstybinės reikšmės paminklas žuvusiems partizanams. Čia klebonas visus pakvietė giesmei ir maldai už partizanus, kurie ilsisi toje žemėje“.

Janina Meškauskienė pasakoja: „Organizavau šaulių ansamblį, kuriam vadovavo Zita Vatkevičienė. Su ansambliu vykdavome į atokiausius Lietuvos bažnytkaimius. Ten dainuodavome patriotines dainas, sūnus Valdas grojo akordeonu. Tos iš naujo atgimusios dainos virpino širdis, išspausdavo ašaras. Mano tėvelis buvo šaulys. Juo pasekiau aš, mano vaikai ir vaikaičiai. Dabar tautos istorinių įvykių paminėjimo vietose drauge su Kėdainių krašto literatų sambūriu skaitome patriotines eiles.“

Šaulių kuopoje ne viena šeima. Gražus tęstinumas – istorinę tiesą perduoti ainiams. Džiugu, kad šauliai savo tolesnei veiklai palaiminimą gauna bažnyčioje.

Genė Sereikienė

Nuotraukos Irenos Stanislauskienės