2019 m. kovo 6d. (trečiadienį) 10 val.  Gavėnios pradžios – Pelenų dienos Šventosios Mišios ir atgailos ženklo suteikimas pabarstant galvas pelenais primenant amžinąsias vertybes.

Žengsime į Gavėnios – Kristaus kančios ir mirties apmąstymo laiką. Tai ypatinga dvasinė kelionė, kurios metu prisimename Dievo gailestingumą ir Jo begalinę meilę žmonėms, tai 40 dienų pasirengimo Velykoms laikotarpis.

Pelenų diena, kaip Gavėnios pradžia, pirmą kartą paminėta VI a., o nuo VIII a. Romoje vyksta popiežiaus vadovaujama Pelenų dienos procesija. Pelenų barstymo arba galvos pasibarstymo pelenais pradžios reikia ieškoti dar Senajame Testamente ir ankstyvosios krikščionybės atgailos apeigose. Nuo maždaug X a. pelenų barstymas tampa privalomas visai krikščionių bendruomenei. Šiandieninė pelenų dienos liturgija yra išlaikiusi senus tradicinius elementus: pelenų barstymą ir griežtą pasninką, kai susilaikoma ne tik nuo mėsiškų valgių, bet ir nuo sotaus ar prabangaus maisto (leidžiama sočiau pavalgyti tik kartą per dieną, kitus du kartus lengvai užkąsti). Pagal Bažnyčios nuorodas, „abstinencijos įstatymas (t.y. susilaikymas nuo mėsiško maisto) saisto asmenis, sulaukusius keturiolikos metų amžiaus; o pasninko įstatymas įpareigoja visus pilnamečius iki pradėtų šešiasdešimtųjų metų“ (Plg. Kanonų teisės kodeksas 1252).

Kėdainių šv. Jurgio parapijos Dvasios Tėvas klebonas Artūras Stanevičius, Pelenų dieną, pradedant Gavėnią, ypatingai akcentavo šv. Augustino mintis. Klebonas  prašė  kovoti su nuodėme, net ir  mažiausia. Perspėjo apie nuodėmės pavojus, kurių, kad ir mažų  susikaupimas gali prislėgti dorą žmogų. Kvietė ugdyti jautrią širdį ir jautrią sąžinę tyrinėjant savo širdies paslaptis.

Pasitelkiant dar iš XII a. ateinančia tradiciją, pelenai Šventosiosms Mišioms buvo paruošti deginant praėjusių metų pašventintas verbų šakeles. Pelenų palaiminimas ir barstymas vyko Šv. Mišių metu po homilijos. Mišių dalyviams klebonas užbėrė ant galvos žiupsnelį pelenų sakydamas šiuos Šv. Rašto žodžius: „Atmink, žmogau, jog dulkė esi ir dulkėmis virsi“ ( Pr 3,19).

Mūsų šv. Jurgio bažnyčia puoselėja tradiciją kasmet Velykų žvakę supjaustyti į tiek gabalėlių, kiek kunigų kapelių yra prie šv. Jurgio bažnyčios. Tos žvakelės būna sustatomos ir dega Šventosiose Mišiose, o po jų procesija nunešamos ir pastatomos ant kunigų kapelių prie Kėdainių šv. Jurgio bažnyčios.

Kėdainių šv. Jurgio parapijos informacija

Nuotraukos Genovaitės Matusevičienės