Vasariškai karštą Sekminių sekmadienį Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčioje iškilmingas Šv. Mišias aukojo klebonas Artūras Stanevičius. Šv. Mišiose melstasi už poetus, rašytojus ir visus švenčiančius Bažnyčios gimtadienį. Bažnyčios gimtadienio Šv. Mišiose be parapijiečių dalyvavo katechezės vaikai, jų tėveliai bei artimieji –  visi, kuriems yra brangi Sekminių šventė.

 Visuotinėje maldoje prašėme Viešpatį: „Viešpatie, Sekminių dieną dėkodami už kūrybos dovanas prašome palaiminti rašančius žmones, kad jie augtų tikėjime, atpažinę Dievo valią pagal ją gyventų ir ją atspindėtų savo kūryboje; Šv. Dvasia, įkvėpk rašantiems, eiliuojantiems, kuriantiems kilnių minčių, kad savo knygose sėtų ir skleistų dvasinių vertybių grožį, aprašytų  jo svarbą žmogaus gyvenime; Viešpatie, laimink visus, kurie remia ir globoja  kūrybos žmones. Suteik jiems stiprios sveikatos; Dieve, laimink visus čia susirinkusius Viešpaties atpirktus žmones, švenčiančius Bažnyčios gimtadienį, ir tuos, kurie neabejingi kūrybai šiandien savo širdyje ras vietos eilėraščio eilutei, žodžiui, išsakytai minčiai priglausti.“

 Po iškilmingų Šv. Mišių, kuriose skambėjo giesmės ir maldos, skirtos mus vienijančiai Šv. Dvasiai, buvo pristatytos Kėdainių krašto poetės, tikybos mokytojos Genės Sereikienės knygos „Dedikuota“ ir „Dienoraščio atvartos“ Knygų pristatymo puotą pradėjo Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios kunigas Artūras Stanevičius, kuris pasidžiaugė tikybos mokytojos, Dievo apdovanotosios Genės Sereikienės talentais. Iš tiesų, apdovanotosios, nes Genė Sereikienė tikybos mokytoja iš pašaukimo, be galo mylinti savo darbą ir meilės atsaką gaunanti iš mokinių, vadovaujanti Kėdainių krašto literatų sambūriui, rašanti poeziją, literatūrinius dienoraščius, savo šeimos istoriją, nestokojanti humoro jausmo ir užrašiusi ne vieną linksmą nutikimą iš mokyklinio gyvenimo ir mūsų kasdienybės, tapanti, fotografuojanti, Marijos legiono grupės vadovė. Tik su Dievo palaima tiek gražių ir prasmingų darbų galima nudirbti.

Sekminių dieną viena iš pristatytų knygų yra vienintelė, vienas knygos „Dedikuota“ egzempliorius, kurioje Genės Sereikienės surinktas ir sudėtas autentiškas mokytojos lobynas – mokinių ranka rašyti laiškeliai ir piešinukai, mokinių piešti jos portretai – ir labai brangių žmonių užrašyti linkėjimai. Labai vertinga knyga, kuri talpina gražius 15–20 metų prisiminimus. Knygos viršelį puošia mokinės Ervinos pieštas mokytojos portretas ir nuoširdžiai užrašyti jos žodžiai. Laiškuose dėliojamos mokinių mintys apie mokytojos gerumą ir supratingumą. Knygos autorė, apdovanota vaikų nuoširdumu, patikino, kad „gyvenime bus geresnių  ir pačių geriausių mokytojų, tačiau aš liksiu mokytoja, su kuria mokėtės ir kalbėjote „Tėve, mūsų“ maldą.“ Be galo jautru ir gera buvo klausytis Genės Sereikienės kiekvieno žodžio apie knygos „Dedikuota“ puslapiuose užrašytų minčių autorius.

Antroji Genės Sereikienės knyga – „Dienoraščio atvartos“ prasideda žodžiais viršelio atvarte: „Kas rytą / Tikiu / Pasitikiu / Patikiu / Pasivedu / Vedu“. Eilėraščio žodžiuose glūdi kasdienio ėjimo ir knygos esmė. Knygą „Dienoraščio atvartos“ sudaro keturi skyriai, iliustruoti autorės ir Gerdos Mažeikienės fotografijomis, atskleidžiančiomis pagrindines skyrių mintis, o knygos korektūrą tvarkė Birutė Konstanblackaitė.

Pirmasis skyrius „Būties vaizdai“, kuriame tekstai apie kasdienį ėjimą, sielos aruodą, palaimingus sekmadienius, laiką, tylą, širdies balsą, maldą, vaiko smalsumą, laimę, saulės tekėjimą, vandenį, nepamirštamus žodžius ir atsisveikinimą. Tai kasdienės būties akimirkų fiksavimas žodžiais: „Bandau iš po sniego išlukštenti posmą kaip ankstyvą, tyrą žiedą. Posmą – nedūžtantį, neištirpstantį, skambantį: Tėvynei, artimui, gamtai, gyvybei, gyvenimui, pavasariui ir meilei“. Antrasis skyrius „Minčių sūkuriai“ – trumpi, bet gelmingi pamąstymai. Trumpų minčių sūkuriai atskleidžia Genės Sereikienės kūrybinę brandą, kai taupu žodžių, o esmė pasakyta: „Lyg upės susilieja sielos... / Gera žinoti, kad esi...“ Trečiajame „Dienoraščio atvartų“ skyriuje „Dedikuoju“ autorė talpina eilėraščius, skirtus Kėdainių krašto vietovėms: sakraliajai Paberžei, Dotnuvai, Naujiesiems Lažams, lietuvių tautos dainiui, poetui Maironiui, partizanams, Baltijos keliui, laisvei... Tai išgyventa, išsielota kūrėjos patirtis.

Mes gyvename mylėdami, mylime gyvendami, todėl neatsitiktinai ketvirtasis knygos skyrius pavadintas „Meilei“. Jis skirtas amžinajai vertybei meilei, be kurios neįmanomas gyvenimas. Tekstuose išreiškiama meilė Dievui, žmogui, akimirkai, gyvenimui... Apibendrinant knygos „Dienoraščio atvartos“ I dalį dera pasitelkti profesorės Viktorijos Daujotytės mintį: „Metafora yra žmogaus viltis per kalbą, kalba priartėti prie savęs, ne kasdieniškai esančio, o staiga netikėtai atsiveriančio“. Toks viltingas kalbėjimas, savęs pajauta, ne kasdieniška būtis ir akimirkos atsivėrimas jaučiamas Genės Sereikienės knygoje „Dienoraščio atvartos“.

Knygų pristatymui gyvastį teikė ne tik sakrali ir jauki Šv. Jurgio bažnyčios aplinka, bet ir autorės mokinės vargonininkės Dagnės Jucevičiūtės gitaros skambesys ir dievišku balsu atliekamos dainos, susirinkusiųjų atidus klausymasis, noras išgirsti ir pajausti kiekvieną skaitomo teksto žodį, išpinti kiekvieną autorės mintį. O šventės pabaigoje kvepiantys bijūnai, jazminai ir rožės vos tilpo į Genės Sereikienės glėbį, kurie patvirtino, kad ji ne tik kūrėja, bet ir puiki pedagogė. Ne vienas mokinys dalyvavo Mokytojos knygų pristatymo puotoje: Dagnė, Rozalija, Gytas ir kiti. Kūrėja susirinkusiuosius vaišino rabarbarų pyragu, kurį iškepė duktė Daina Teresė Podžeckienė, dėkojo klebonui Artūrui Stanevičiui už suteiktą sakralią erdvę knygų pristatymui ir visiems jos kūrybos mylėtojams, kurie buvo drauge tą nuostabią Sekminių dieną.

Tik mylintis kuria meilę – svarbiausią savo gyvenimo tekstą.

***

Tos laimingos minutės

Prie Tavo širdies,

Karūnuojančios laiką –

Nuplausiu, išgydysiu,

Ateiki.

Prie didingo altoriaus,

Kur tyros Marijos akys,

Kur dega ištikimosios žvakės...

Ir į širdį Jėzaus prabilki,

Tada tu suprasi –

Didesnės laimės

Už Dievo meilę nerasi.

Eil. Genės Sereikienės

Teksto autorė, knygų pristatymo renginio vedėja

lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Aldona Šliažaitė.

Nuotraukos Genovaitės Matusevičienės