Liepos 9 dieną Kėdainių šv. Jurgio parapijos tikintieji vyko Marijampolėn į pal. Jurgio Matulaičio atlaidus šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje.

Piligriminę kelionę dovanojo Kėdainių šv. Jurgio bažnyčios klebonas Artūras Stanevičius. Autobusą skyrė Kėdainių rajono savivaldybė. Iš Kėdainių šv. Jurgio parapijos į atlaidus vyko 19 maldininkų grupė.

Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje buvo katalikiškų judėjimų bei bendruomenių diena. Rožyno maldą kalbėjome drauge su diakonu Sauliumi Andriuška.

Trečiosios atlaidų dienos katechezėje kun. Giedrius Juozas Bakūnas gvildeno mintį – „Pasilikimas Dievo artumoje duoda daug vaisių...“ Stengėmės suvokti kaip mokėti išgyventi Dievo artumą taip, kaip jį išgyveno Palaimintasis Jurgis Matulaitis.

Atlaidų Šv. Mišias aukojo Vilkaviškio vyskupas ordinaras Rimantas Norvila. Jam talkino kunigai iš Alytaus, Aleksoto, Marijampolės ir Prienų. Meldėmės už Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugiją, Marijos legioną ir įvairius kitus katalikiškus judėjimus, bendruomenes, tikinčiųjų draugijas, maldos grupes. Marijos legionierės atvyko iš Jonavos, Anykščių, Kėdainių ir kitų miestų bei miestelių. Legionierės turėjo skiriamąsias mėlynas juostas.

„Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18, 20); tai ne tik kvietimas bendrystei, ne tik padrąsinimas maldai, bet ir patikinimas, kad Jėzus yra su mumis, o bendruomenėms – tai užtikrinimas, paskatinimas bendrai veiklai. Prisimindami Paskutinę vakarienę pajuntame, kad mokiniai yra vienos sielos (išskyrus Judą), bet svarbiausias asmuo – Kristus. Jo buvimas praturtina bendruomenes. Tai parodo ir dviejų bendrakeleivių į Emausą pavyzdys. Atpažinę Jėzų, jie skuba atgal keliolika kilometrų, kad pasidalintų džiaugsmu su kitais Jo mokiniais. Apmąstant bendruomenių gyvenimą ir veiklą, reikia išryškinti ne tik galimybę būti su Kristumi, bet ir augti tikėjime, tobulėti tarnystėje ir pasišventime, pajusti didžiulę palaimą duodant, atiduodant save, ne tik gaunant. Tai ir yra pašvęstojo gyvenimo pašaukimas – išskirtinė dvasinė tarnystė. Tik bendruomenėse dažnai subręsta įvairūs pašaukimai, užsidegimas kilti ir kelti, kaip sakė Palaimintasis, žmones bendram veikimui. Palaiminga tikinčiųjų bendrystė.“ /Iš vyskupo homilijos/

Palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčioje meldėmės prie jo relikvijų, kur vyko pasivedimo ir užtarimo pamaldos. Suklupome prieš Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu (Vaizbūniškės) paveikslą ir Gailestingojo Jėzaus paveikslą.

Bendravome agapėje. Aplankėme palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejų įsikūrusį Marijonų vienuolyne. Vykome į pal. Jurgio Matulaičio tėviškę Lūginę. Koplyčioje sukalbėjome „Dievo gailestingumo maldą“.

Įsigijome knygelių su Palaimintojo dienoraščio ištraukomis ir pamąstymais. Grįždami į namus vertėme jų lapus ir gėrėjomės jose išdėstytomis Palaimintojo mintimis: „MATAU, VIEŠPATIE, kaip tavo gausios malonės tekėdamos, nelyginant srovės upelis, nuolat valo, nuplauna nuo mano sielos netobulybių dulkes ir nusižengimų purvus. Už tai ačiū Tau, gailestingasis Dieve. Pal. Jurgis Matulaitis. Užrašai, Vilnius: „Aidai“, 1998

„STEBĖTINU KELIU PATINKA TAU, VIEŠPATIE, mane vesti. Bet kas Tavo kelius ir sumanymus atspės. Štai aš, Tavo tarnas: siųsk mane, kur nori. Kaip kūdikis puolu Tavo prieglobstin: nešk mane. Keblumų, kliūčių ir sunkenybių keliu patinka Tau mane vesti, dėkui Tau ir už tai, labai dėkui. Tikiuosi, kad tuo keliu beeidamas ne taip greit suklysiu, nes tai kelias, kuriuo ir mano mieliausias Išganytojas Jėzus Kristus ėjo.“ Pal. Jurgis Matulaitis.

 Esame labai dėkingi klebonui Artūrui Stanevičiui už mums padovanotą piligriminę kelionę, kurioje išgyvenome atlaidų palaimą ir Jėzaus buvimo su mumis artumą.

Kėdainių šv. Jurgio bažnyčios katechetė ir Marijos legiono vadovė Genė Sereikienė

Nuotraukos straipsnio autorės